Pernai UAB  "Vitaresta" išaugino ne tik apyvartą – įspūdingai ūgtelėjo ir darbuotojų skaičius, priartėjęs prie 800.

"Praėję metai tikrai nebuvo lengviausi, nors apyvarta ir didžiausia, – pasakoja Rasa Janušienė, UAB "Vitaresta" direktorė. – Kaip tik 2007-ieji buvo pačios didžiausios krizės darbo rinkoje metai. Trūko žmonių, reikėjo kelti atlyginimus. Pirma juos pakėlėme, o dėl paslaugų kainų pakėlimo dar reikėjo tartis su klientais – jie tam dar visai nebuvo linkę. Tik į metų pabaigą pavyko perrašyti sutartis, tada ėmė aiškėti, kad metus baigsime nenuostolingai."

"Vitarestai" rudeniop sukaks 10 metų. 1998 m. šią bendrovę įsteigė dvi moterys, kurios ir dabar tebėra šios įmonės akcininkės. Įsteigė ne todėl, kad tikėjosi šią veiklą įsivažiuosiant iki didelio verslo, o todėl, kad reikėjo iš ko nors gyventi.

"Viskas prasidėjo nuo Rusijos krizės, – pasakoja p. Janušienė. – Tada viena po kitos žlugo gamybos įmonės, mes, inžinieriai, likome be darbo. Jausdama, kad nieko gero nebus, išėjau iš darbo J. Janonio popieriaus fabrike. Buvau našlė su dviem vaikais, verkiant reikėjo rasti pragyvenimo ��altinį. Išvažiavau į JAV ir ten metus nelegaliai dirbau patalpų valymo versle. Toje šalyje ir supratau, kad mes Lietuvoje neturime apie jį jokio supratimo, šio to išmokau. Tik gerokai vėliau suvokiau, kad to mokslo dar tikrai buvo per mažai..." 

Kai p. Janušienė grįžo į Lietuvą, ji prisikalbino savo pažįstamą Jovitą Ratkevičienę kartu kurti patalpų valymo verslą. Abi tapo akcininkėmis ir iki šiol tebėra. Ponia Ratkevičienė dirba "Vitarestoje" komercijos direktore.
Pradžioje beveik metus taip ir dirbo dviese.

"Iš pradžių nusipirkome dulkių siurblį "Kirby" ir manėme, kad padarėme labai rimtą investiciją, – prisimena p. Janušienė. – Taip manėme, kol pakvietė pirmas klientas, buto Kalniečiuose savininkas. Jis liko patenkintas, bet mes supratome, kad reikia pirkti kur kas rimtesnę techniką. Toks pat "kultūrinis šokas" buvo, kai išvalyti patalpas pirmąkart pasamdė didesnė organizacija – tuomet Kauno senamiestyje veikęs restoranas "Stumbras". Tada supratome, kad negalime išsiversti be plovimo įrangos. Dar nenujautėme, kad investicijoms nebus galo."

Pirmasis "Vitarestos" dulkių siurblys tebestovi įmonėje, nors savo muziejaus "Vitaresta" dar neturi. Jei kada steigs, turės nuo ko pradėti.      

"Kai atsirado daugiau žinių, daugiau supratimo, kaip darbas turi būti organizuotas, kokios yra profesionalios cheminės valymo priemonės, ėmėme daugiau dėmesio skirti rinkodarai, – prisimena p. Janušienė. – Ėmėme siūlyti savo paslaugas didiesiems klientams. Tada užmezgėme ryšius su Kauno įmone "Stora Enso Packaging", su ja iki šiol bendradarbiaujame. Kitas svarbus žingsnis buvo ryšiai su didžiaisiais mažmeninės prekybos centrais. Pirmasis mūsų klientas šioje sferoje buvo 2000 metų pabaigoje Kaune, Pramonės gatvėje, atidarytas prekybos centras "Maxima". Nebuvo lengva laimėti konkursą, iš pradžių buvo sunku ir dirbti. Juk tokio dydžio objekto iki tol neturėjome, teko mokytis iš savų klaidų – taip pat ir darant investicijas į įrangą."

Kitas svarbus klientas buvo netoli "Maximos" duris atvėręs "Senukų" prekybos centras. Jame "Vitarestai" jau buvo lengviau – padėjo ankstesnė patirtis. O paskui daug paprasčiau buvo užkariauti ir kitus žinomus prekybos centrus, įtakos jau turėjo esamų klientų vardas.

"Laipsniškai užsitarnavome pasitikėjimą, o tai mūsų sferoje nėra kaip kitaip padaryti, tik nuolatiniu kokybišku darbu, – sako pašnekovė. – Paskui ėmė didėti valymo paslaugų poreikis kituose miestuose. Įmonė pamažu augo, ir dabar jau turime 11 padalinių Lietuvoje – ne tik visuose didžiuosiuose miestuose, bet ir rajonų centruose."

Šiuo metu didžiąją paslaugų dalį "Vitaresta" teikia pagal nuolatines sutartis – tokios pajamos sudaro apie 70% bendrovės apyvartos. Maždaug tokia pat nuolatinių klientų dalis – prekybos tinklai.

"Sugebėjome išauginti bendrovę iki didelės įmonės, nors nesame labai kieto charakterio, valdingos verslininkės, – juokiasi p. Janušienė. – Tiek daug darbuotojų turinčioje įmonėje labai svarbu sukurti struktūrą, nes pats jau visko niekaip nesužiūrėsi. Administracinės grandies darbuotojus reikia išmokyti  patiems, nes niekas Lietuvoje jų nerengia." 

Visą straipsnį skiatykite "Verslo žiniose".