Teismo nuomone, LR Darbo kodekso nustatyto draudimo nutraukti darbo sutartį darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu taikymas bendrovės vadovui nepagrįstai apribotų jį į pareigas paskyrusio bendrovės organo teisę atšaukti vadovą iš pareigų laiko atžvilgiu, nes objektyviai taptų neįmanoma užtikrinti bendrovės ir jos akcininkų interesų. Tokia teismo praktika dar labiau išplečia bendrovės akcininkų ar kito vadovą skiriančio organo teises vadovo atžvilgiu, sudaro sąlygas efektyviam bendrovės valdymui ir užkerta kelią bendrovės vadovui piknaudžiauti savo padėtimi.

Kita vertus, nereikia pamiršti, kad teisės aktai numato bendrovės organų susirinkimų, kuriuose gali būti priimtas sprendimas dėl vadovo atšaukimo, sušaukimo tvarką. Dažnai susirinkimas negali būti sušauktas greičiau nei per 30 dienų nuo pranešimo apie jį, o tai pailgina vadovo atšaukimo procedūras. Svarbu ir tai, kad nuo š. m. liepos 1 d., bendrovės valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, tik tada, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių, o valdybos sprendimas yra priimtas, kai už jį balsuoja daugiau kaip pusė visų išrinktų valdybos narių, nors anksčiau buvo numatytas „daugiau balsų „už“ nei „prieš“ principas.

Anksčiau LAT ne kartą yra pasisakęs, kad bendrovės vadovo ir bendrovės santykiai yra ypatingi. Nepaisant to, kad tarp vadovo ir bendrovės yra pasirašyta darbo sutartis, šie santykiai iš esmės atitinka ne darbo teisinius santykius, o civilinius teisinius santykius, kuriems turėtų būti taikomos pavedimo sutartį reglamentuojančios teisės normos. Tokia išvada darytina todėl, kad vadovo daugelis teisių ir pareigų kyla ne iš darbo sutarties (skirtingai nei daugelio kitų įmonės darbuotojų teisių ir pareigų), o yra numatytos įstatyme (pvz., Akcinių bendrovių įstatyme).