Esu „If“ DRAUDIMO ekspertas

Dažnai draudimas laikomas nuobodžia sritimi, nors iš tiesų tai – labai plati veikla, kurioje galima realizuoti ne tik skirtingus įgūdžius, bet ir pomėgius. Pats draudime dirbu 6 metus. Kaip ir daugelis šiuolaikinių jaunų žmonių, pradėjau dirbti dar besimokydamas universitete. Pirmiausia užėmiau referento pareigas, po metų atsirado galimybė išbandyti savo jėgas kaip civilinės atsakomybės rizikos vertintojui, o dar po kelių metų  tapau šio produkto vadovu.

Mūsų draudimo bendrovėje dirba daugybė matematikų, ekonomistų, inžinierių, teisininkų, filologų ar netgi medicininį išsilavinimą turinčių darbuotojų. Gal dauguma jų besimokydami ir nesvajojo apie darbą draudimo srityje, tačiau dirbant draudimo sektoriuje galima ne tik plačiai panaudoti įgytas įvairias universitetines žinias, bet taip pat pritaikyti ir savo pomėgius. Pavyzdžiui, besidomintys automobiliais užsiima automobilių rizikos vertinimu, jaučiantys silpnybę medicinai dirba sveikatos ir nelaimingų atsitikimų draudime, statybos ir inžinerijos atstovams patinka turto draudimo subtilybės, o mėgstantys keliauti tobulina kelionių draudimo produktus :)

Kaip atrodo įprasta draudiko darbo diena? Trumpai papasakosiu apie savąją. Esu vadinamasis underwriteris* Mano darbo diena, kaip ir daugelio biuro tarnautojų, prasideda nuo kavos puodelio ir naujienų apžvalgos. Apšilęs pereinu prie pagrindinio darbo – individualių atvejų rizikos vertinimo, draudimo sąlygų derinimo, įmokų apskaičiavimo.

Dalį darbo dienos būtinai skiriu prisiimtos rizikos arba klientų portfelio bei rinkos analizei, ieškodamas verslo sričių, kuriose mūsų bendrovė norėtų sustiprinti savo pozicijas. Be abejo, ieškom ir tų sričių, kurios bendrovei yra nuostolingos. Dažnai dalį dienos praleidžiu susitikimuose tiek su klientais ar draudimo tarpininkais, tiek su kolegomis iš kitų padalinių, su kuriais sprendžiame bendrus darbinius klausimus. Na, o dienos pabaigoje prisėdu prie rezultatų analizavimo ir ataskaitų rengimo.

Turiu pripažinti, maniškis darbas reikalauja daug atsakomybės, nes kasdien tenka priimti sprendimus, kurie gali turėti didelės įtakos visos įmonės rezultatams. Tam turi būti gerai susipažinęs ir išanalizavęs ne tik galiojančią teisinę bazę, bet ir atskirų verslo sričių specifiką, sugebėti atskirti, kurie kriterijai yra esminiai vertinant prisiimamą riziką, numatyti, kaip jie keisis ateityje. Tikrai nesinori būti tuo, kurio klaida gali kainuoti kelis milijonus litų... :)

Iš savo patirties galiu pasakyti, kad žmogus, kuris norėtų dirbti su rizikos vertinimu, turėtų pasižymėti analitinio ir loginio mąstymo gebėjimais, sugebėti greitai priimti sudėtingus sprendimus ir juos argumentuotai paaiškinti. Taip pat privalumas rizikos vertintojui – šalti nervai ir greita reakcija į besikeičiančias situacijas bei tam tikras sugebėjimas „numatyti ateitį“. Arba bent jau gebėti prognozuoti ją.

Karjeros galimybės draudimo bendrovėje, bent jau mūsiškėje, skandinaviškoje, yra nemažos, nes čia reikalingi plataus spektro ir įvairaus išsilavinimo specialistai. Čia galima išbandyti save įvairiose srityse ir liekant dirbti toje pačioje įmonėje – darant horizontaliąją karjerą.
Galbūt maniškės pareigos tiktų ne visiems, tačiau mane dinamiška aplinka skatina nuolatos tobulėti ir mokytis, o tai laikau dideliu privalumu. Apskritai, dirbant draudimo versle galima išmokti daug bendrųjų įgūdžių, disciplinos, orientacijos į tikslą, taip pat yra unikalios galimybės pažinti kone visų kitų verslo sričių „virtuvę“.

*UW‘eris – terminas, naudojamas draudimo sektoriuje, angliško žodžio „Underwriter“ trumpinys, reiškiantis „pasirašantis po rizika“. Lietuvos draudimo kompanijos underwriter‘is dažnai būna ir produkto vystymo vadovas. O ką underwriter‘is veikia savo kasdieniame darbe, aprašyta čia.

Ieškote darbo? CV.lt turi gerų darbo pasiūlymų
Dalintis:
_	Komentarai (12)

Komentuoti	Atgal į straipsnį

 

Architektas Algirdas Kaušpėdas: „Vilniui, kaip žaliausiai Europos sostinei, trūksta tik gyventojų“

Vilniaus Dailės akademijoje įvykusioje architektūros konferencijoje „Gyvenamojo būsto integracija į gamtą“ architektas Algirdas Kaušpėdas pristatė kontraversiškų ir iki šiol negirdėtų faktų apie Vilniaus miestą.

Daugiau apie tai: Architektų daugiau nei statomų namų | Mokesčių įstatymai išbraukti iš Seimo darbotvarkės | Pakeitus Darbo kodeksą, verslininkai žada daugiau naujų darbo vietų |

Pakeitus Darbo kodeksą, verslininkai žada daugiau naujų darbo vietų

Artūras Černiauskas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkas, sako pritariantis verslo naštos mažinimui ir Darbo kodekso liberalizavimui, tačiau ne tokiomis priemonėmis, kokios yra siūlomos šiuo metu.

Daugiau apie tai: Parama pirmajam darbui: darbdaviams kompensuota dalis jaunų darbuotojų darbo užmokesčio | Mokesčių įstatymai išbraukti iš Seimo darbotvarkės | Jau du mėnesius darbo paklausa lenkia pasiūlą | Socialiniai tinklai nėra burtų lazdelė darbo paieškoms | Architektas Algirdas Kaušpėdas: „Vilniui, kaip žaliausiai Europos sostinei, trūksta tik gyventojų“ |

Statybininkai – recesijoje, viltis deda į naujus ES pinigus

Bendroji pridėtinė vertė statybos sektoriuje traukiasi jau trečią ketvirtį iš eilės. Statybininkai teigia, kad daugiabučių renovacija padėties neišgelbės, tik sušvelnins, ir deda viltis į naują Europos Sąjungos (ES) finansavimo etapą. Savo ruožtu kelininkai pastebi, kad infrastruktūrai ES gali skirti net mažiau nei iki šiol, o valstybės investicijos taip pat nuosekliai mažėja.

Daugiau apie tai: Nelegalus darbas klesti statybose | Didžiausia grėsmė – atliekant statybos, krovos, remonto darbus |