Pirma pelnas, paskui socialinė atsakomybė

Ką manote šiais sunkiais laikais apie bendrovių socialinę atsakomybę: tai būtinybė ar prabanga? Trifonas Manolovas (Trifon Manolov), Sandanskis, Bulgarija

Susiję rašiniai Įmonių socialinė atsakomybė Lietuvoje vejasi Vakarų šalis

Įmonės turi paisyti socialinės atsakomybės ir gerais, ir prastais laikais. Tai duotybė. Tačiau dabartinės sunkios ekonomikos sąlygos koreguoja šiuos dalykus, ir, kalbant tiesiai šviesiai, didžiausia verslui tenkanti atsakomybė – pasiekti gerų veiklos rezultatų. Gal kam nors atrodys, kad šitaip sakydami esame politiškai nekorektiški, tačiau faktai lieka faktais.

Gerų rezultatų pasiekiančios įmonės kuria darbo vietas, moka mokesčius, plečiasi ir taip stiprina ekonomiką. Kitaip sakant, sėkmingai veikiančios bendrovės yra ir socialiai atsakingos, o kitas kelias tiesiog neįmanomas. Todėl verslas pirmiausia turi galvoti apie pelną. Tai vienintelė sąlyga, leidžianti imtis ir kitos veiklos.

Dar prieš palinkdamas prie atsakomojo rašto apie žiaurų kapitalizmą, supraskite, kad mes nekalbame apie tai, kad prablaivėjus ekonomikos padangei bendrovės turi pamiršti bet kokią filantropiją, paramą ir susitelkti vien į save. Mes tenorime pasakyti, kad korporatyvinė socialinė atsakomybė galima tik atsižvelgus į tam tikras sąlygas. Ji netapo prabanga, tačiau lyderiai privalo suvokti patys ir paaiškinti darbuotojams, kurioje prioritetų sąrašo vietoje atsakomybė rikiuojasi.

Korporatyvinė socialinė atsakomybė reiškiasi trimis skirtingomis formomis. Pirmiausia, įmonės gali prisidėti prie visuomenės gerovės pinigais, prekėmis ar paslaugomis remdamos mokyklas, benamių prieglaudas, ligonines ir pan. Antra, įmonės gali pagelbėti bendruomenėms, skatindamos darbuotojus imtis tam tikros veiklos, pavyzdžiui, patarti studentams arba atlikti tam tikrus savanoriškus darbus. Trečia, verslas gali paisyti socialinės atsakomybės, kurdamas produktus ar paslaugas, tarkime, orientuotus į ekologiją, ar siekti mažesnės taršos gamybos procesuose.

Suprantama, kai sąlygos verslui palankios, dauguma įmonių imasi bent dviejų iš išvardintų atsakomybės krypčių, o kai kurios ir visų trijų. Žinoma, jos ir turi taip elgtis. Taip elgdamosi jos gauna ir naudos sau, nes socialiai atsakingos bendrovės lengviau pritraukia ir išlaiko darbuotojus, be to, ugdo ir jų moralę.

Kaip verslui būti socialiai atsakingam dabar, kai pelno marža traukiasi, tenka atleisti darbuotojus, o vartotojai išsilakstė kaip kiškiai?
Panagrinėkime iš eilės. Įmonės labdarai veikiausiai skirs mažiau pinigų ar prekių. Sunkiais laikais apyvartinės lėšos yra gyvybiškai svarbios. Be to, kai viena ranka dedate parašą ant atleidimo lapelių, bus labai sunku liekantiems darbuotojams paaiškinti, kodėl kita ranka tiesiate pinigus pašaliniams. Žinoma, jei skiriama pinigų labdarai, vadovai turi nuspręsti, kam ir kaip jie išdalins kad ir nedidelę sumą. Bendrovė gali skirti nedideles pinigų sumas platesnei paramos ieškančiųjų grupei arba apkarpyti jų sąrašą ir skirti didesnes sumas tik kelioms organizacijoms. Abu pasirinkimai geri, tačiau, mūsų nuomone, verčiau rinktis antrąjį, nes tada parama turi didesnį poveikį.

Kalbant apie pagalbą bendruomenei, be jokių abejonių, įmonės turėtų ir toliau skatinti darbuotojus imtis visuomeninės veiklos ir, pavyzdžiui, kai reikia, parūpinti transportą nuvykti į tam tikrą vietą ar leisti laisviau keisti darbo grafiką. Tačiau vadovai turėtų suprasti darbuotojus, jei šie nebenori padėti. Labai žmogiška sutelkti visas jėgas ir energiją į darbą, jeigu jaučiama, kad kėdė braška.

Pažvelkime į korporatyvinės atsakomybės atspindį strategijoje.
Kai galonas degalų kainuoja 4 dolerius, hibridinė „Toyota Prius“ suteikia nemenką pridėtinę vertę. Kai galonas degalų kainuoja 2 dolerius, taupyti rūpi mažiau. Be to, kai vartotojai turi pinigų ir jaučiasi užtikrinti dėl darbo vietos, pagrįsti tampa lūkesčiai, kad jie pirks brangesnius, bet „žalius“ produktus. Tačiau kai banko sąskaitose vėjai švilpia, parduoti brangią prekę tampa labai sunku.

Mūsų požiūriu, perkelti socialinę atsakomybę į įmonės strategiją šiuo metu kebliausia. Vartotojai negali, o gal ir nenori, mokėti daugiau už tam tikrą daiktą vien tam, kad laikytųsi savo nuostatų. Šiandien kaina turi būti tokia, kad atitiktų vartotojo finansinius lūkesčius. Tai nereiškia, kad socialiai atsakingi produktai nebeturi ateities. Tai reiškia, kad tokius produktus kuriančios bendrovės privalo itin smarkiai mažinti sąnaudas, o šito nepaisantis vadovas nespės įšokti į konkurencijos traukinį.

Žinoma, korporatyvinė socialinė atsakomybė būtina. Net ir šiais netikrumo laikais, kiekviena įmonė turėtų būti socialiai atsakinga. Tačiau būtina suvokti tai, kad pirmiausia verslas turi uždirbti pinigų, tik tada turės ką duoti kitiems.

©2009 Jack and Suzy Welch
(Distributed by The New York Times Syndicate)

„Klauskite Džeko ir Sjuzi“
Velšų tikslas – kalbėti su žmonėmis, dirbančiais bet kuriuo organizacijos lygmeniu didelėse ar mažose bendrovėse. Jų auditorijoje nėra takoskyros tarp studijuojančiųjų verslo administravimą (MBA), projektų vadybininkų ar verslo savininkų. Jie pasirengę padėti visiems, kurie dega aistra pasiekti tikslą, noru nugalėti. Papasakoti, kokius sunkumus ir iššūkius tenka įveikti darbe, klausti patarimo galite ir jūs. Velšai jums atsakys būsimose skiltyse. Klausimus, nurodydami savo vardą, profesiją ir miestą, prašome siųsti e. paštu welch@verslozinios.lt

Ieškote darbo? CV.lt turi gerų darbo pasiūlymų
Dalintis:
_	Komentarai (5)

Komentuoti	Atgal į straipsnį

 

Antanas Danys: "Vaikai nekalba apie idėjas, jie ima ir daro"

Gegužės 16 d. Vilniuje įvyko Moksleivių mokomųjų bendrovių mugė, kurioje išradingumu stebinusius produktus ir paslaugas pristatė daugiau kaip 60 bendrovių iš visos Lietuvos.

Daugiau apie tai: Mokinių bendrovių mugėje – galimybė paragauti verslininko duonos | Mokiniai ir mokytojai mokysis ir vadybos, ir emocinio intelekto |

Verslas abiturientams rekomenduoja rinktis technologines specialybes

Artėjant priėmimui į aukštąsias ir aukštesniąsias mokyklas, verslo atstovai ragina moksleivius rimtai apsvarstyti specialybės pasirinkimą. Šiandieninė darbo rinka perpildyta socialinių mokslų išsilavinimą turinčiais specialistais, tad tokios studijos neužtikrina nei karjeros, nei finansinių perspektyvų.

Daugiau apie tai: Studijos Lietuvoje: kas, ką ir kodėl studijuoja? | Gitanas Nausėda: „Studijos užsienyje – galimybė pamatyti pasaulį kitomis akimis“ |

10% gyventojų dirba daugiau nei viename darbe

Kas dešimtas darbą turintis Lietuvos gyventojas pajamas gauna iš daugiau nei vieno darbdavio, papildomai užsiima savarankiška veikla arba tuo pačiu yra ir ūkininkai.Komentarų: (1)

Daugiau apie tai: Darbdavys negali drausti dirbti keliuose darbuose |