Ministras pirmininkas Andrius Kubilius
Ūkio ministras Dainius Kreivys
Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys
Švietimo ministras Gintaras Steponavičius
Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis
Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas
Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis
Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas
Finansų ministras Algirdas Gediminas Šemeta
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius

_

Ministras pirmininkas Andrius Kubilius gimė 1956 m. gruodžio 8 d. Vilniuje.

1974 m. baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla). Tais pačiais metais įstojo į Vilniaus valstybinio universiteto (VVU, dabar – Vilniaus universitetas) Fizikos fakultetą ir 1979 m. įgijo fiziko specialybę.

1981–1984 m. studijavo VVU aspirantūroje. 1984–1990 m. dirbo VVU laborantu, inžinieriumi, moksliniu bendradarbiu. 1988 m. įsitraukė į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio veiklą. 1990–1992 m. buvo Sąjūdžio atsakinguoju sekretoriumi. 1992–1996 m. – VI Seimo narys, dirbo Gamtos apsaugos komitete. 1996–2000 m. – VII Seimo narys. Seime buvo Europos reikalų komiteto pirmininku, dirbo Teisės ir teisėtvarkos komitete. 1996–1999 m. – Seimo pirmininko pirmuoju pavaduotoju. 1999–2000 m. – dešimtosios Vyriausybės ministras pirmininkas. 2000–2004 m. – VIII Seimo narys, išrinktas pagal Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) sąrašą. Dirbo Seimo Biudžeto ir finansų bei Europos reikalų komitetuose.

2004–2008 metų – IX Seimo narys. Patvirtinus Seimo pirmininko pavaduotoju, vadovavo Europos reikalų komitetui, opozicijos lyderis.

2008 m. Seimo rinkimuose p. Kubilius laimėjo parlamentaro mandatą vienmandatėje apygardoje Vilniuje bei po reitingavimo išliko pirmoje konservatorių sąrašo vietoje daugiamandatėje apygardoje.

Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys – nuo įkūrimo 1993 m. 2000–2003 m. – šios sąjungos pirmininko pirmasis pavaduotojas, nuo 2003 m. gegužės 24 d. – pirmininkas.

Ponas Kubilius taip pat yra Lietuvos šaudymo sąjungos prezidentas. Žinių ekonomikos forumo tarybos narys. 2001–2003 m. – Žinių visuomenės tarybos prie Lietuvos Respublikos Prezidento pirmininkas. Nuo 2001 m. – tarptautinio Baltijos plėtros forumo Tarptautinės patarėjų tarybos narys.

Už nuopelnus Lietuvos valstybei įvertintas valstybiniais apdovanojimais – Lietuvos nepriklausomybės medaliu (2000 m.), Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi (2004 m.). Estijos prezidentas už nuopelnus Estijai apdovanojo 3-iojo laipsnio Marijos Žemės kryžiaus ordinu (2007 m.).

Moka anglų, rusų kalbas. Žmona Rasa – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro smuikininkė. Sūnūs: Andrius – UAB „Exto Marketing“ projektų vadovas, Vytautas – UAB „Media contacts“ direktorius.

_

Ūkio ministras Dainius Kreivys gimė 1970 m. balandžio 8 d. Jonavoje

1989 m. p. Kreivys Kauno politechnikume (dabar Kauno technologijos universitetas) baigė radioinžinerijos specialybę.

1996 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą, kuriame įgijo istoriko išsilavinimą. Moka anglų, rusų, prancūzų kalbas. Yra Tėvynės sąjungos partijos narys.

2006-2008 m. mokėsi Baltijos vadybos institute magistrantūros vadovams studijose.
1995-1998 m. dirbo keletoje mažmeninės prekybos bendrovių.
1996-2003 m. p. Kreivys buvo AB „Specializuota komplektavimo valdyba“ direktorius ir valdybos narys.
Nuo 1998 m. yra „Baldenis“ valdybos pirmininkas, o nuo 2005 m. jis šias pareigas taip pat eina ryšių su visuomene UAB „Saldo partneriai“, nuo 2008 m. – ir AB „Silikatas“, Naujosios viešosios vadybos fonde, VšĮ „Tikroji moneta“.

Turto deklaracijoje nurodoma, kad p. Kreivio privalomas deklaruoti turtas vertas 449.000 Lt. Vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių p. Kreivys yra deklaravęs už 4.814.480 Lt bei 135.000 Lt grynų pinigų.
Deklaracijoje nurodoma, kad p. Kreivys Vilniuje turi butą bei žemės Elektrėnų savivaldybėje.
2008 m. deklaracijoje ministras taip pat nurodo 2007 m. gavęs pajamų iš parduotų AB „Reval Lietuva“ akcijų. Su darbo santykiais susijusių pajamų p. Kreivys gavo iš UAB „Baldenis“, kuri yra pagrindinė jo darbovietė bei iš Užsienio reikalų ministerijos.

Beje, iš savo pagrindinės darbovietės, kurioje vadovauja valdybai, p. Kreivys 2007 m. gavo ir autorinį atlyginimą.

Deklaracijoje pažymima, kad ministras taip pat turėjo „Baldenio“, „Saldo partneriai“ ir baldų gamybos BFH akcijų.

Ponas Kreivys vedęs, turi sūnų Daumantą. Žmona Dalia dirba Užsienio reikalų ministerijoje, Prekybos politikos departamento 133-čiojo komiteto skyriaus l. e. p. vedėja.

_

Žemės ūkio ministras Kazimieras Starkevičius gimė 1956 m. liepos 23 d. Kauno rajone Rokų kaime

1974 m. baigė Kauno 13-ą vidurinę mokyklą, 1974-1979 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete, 1984-1989 m. - Vilniaus universiteto Teisės fakultete.
1990-1995 m. ėjo Kauno miesto savivaldybės Bendrojo skyriaus vedėjo, 1995 m. - Teisės skyriaus vedėjo, 1995-1997 m. - Kauno miesto savivaldybės administratoriaus pareigas. 1997 m. buvo paskirtas Kauno apskrities viršininku, 2000-2001 m. ir nuo 2003 m. buvo išrinktas Kauno miesto pirmuoju pavaduotoju.

Dalyvavo Sąjūdžio veikloje, popiežiaus Jono Pauliaus II vizito metu dirbo organizaciniame komitete, apdovanotas Popiežiaus vizito atminimo medaliu.

1999 m. apdovanotas Norvegijos karališkuoju Komandoro ordinu, Kūno kultūros ir sporto departamento atminimo medaliu.

Pono Starkevičiaus privalomas registruoti turtas turto deklaracijoje įvertintas 679.525 Lt. Jis taip pat yra deklaravęs 120.000 Lt grynųjų pinigų, gavęs 213.300 Lt paskolą.
2008 m. pateiktoje deklaracijoje nurodoma, kad p. Starkevičius 2007 m. gavo 279.444,59 Lt pajamų ir sumokėjo 143.000 Lt pajamų mokesčių.
Su darbo santykiais susijusias pajamas p. Starkevičius gavo iš Seimo.

Ministras turi 3 nekilnojamojo turto objektus Kaune ir jo rajone bei sklypą Paražėlių kaime.

Ūkininko p. Starkevičiaus žmona Rasa ūkininkauja pagal įgaliojimą. Turi tris vaikus: Živilė ir Raminta - Vytauto Didžiojo universiteto ir Lietuvos teisės universiteto studentės, sūnus Kazimieras - penkerių metų.

_

Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė gimė 1958 m. sausio 26 d. Panevėžio rajono Tiltagalių kaime.

Vidurinę mokyklą baigė 1976 m.
1977 m. įstojo į Kauno medicinos institutą (dabar – Kauno medicinos universitetas), kurį 1983 m. baigė ir įgijo gydytojos specialybę.
1984–1990 m. dirbo Pasvalio centrinėje ligoninėje vaikų gydytoja. 1988 m. išrinkta į Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Pasvalio rajono tarybą, 1989 m. – šios tarybos pirmininkė.
1990–1992 m. – Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatė. 1990 m. kovo 11 d. – Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signatarė. 1996–2000 m. – VII Seimo narė. Seime dirbo Nacionalinio saugumo (vėliau – Nacionalinio saugumo ir gynybos) komitete. Nuo 1996 m. – Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos pirmininko pavaduotoja.
1999–2000 m. buvo Seimo Pirmininko pavaduotoja.
2000–2004 m. – VIII Seimo narė, dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. 2004–2008 m. – IX Seimo narė, dirbo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. 2004–2006 m. buvo Seimo delegacijos NATO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovo pavaduotoja, nuo 2006 m. – delegacijos vadovė.

Tėvynės sąjungos narė nuo įkūrimo 1993 m.

Ponia Juknevičienė deklaravo privalomo registruoti turto už 214.825 Lt. Piniginės lėšos sudaro 15.402 Lt. Deklaracijoje už 2007 m. nurodoma, kad p. Juknevičienė gavo 59.754 Lt pajamų iš Seimo, kuris yra pagrindinė jos darbovietė bei sumokėjo 15.097 Lt mokesčių.
Nekilnojamasis turtas - namas Vilniuje.

Apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio medaliu, Lietuvos pakvietimo į NATO proga – atminimo ženklu, Norvegijos Karalystės Karališkuoju ordinu „Už nuopelnus“.

Gerai moka anglų, rusų, šiek tiek norvegų kalbas.

Vyras Zenonas Juknevičius – advokatas, Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo Akto signataras.

_

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis gimė 1974 m. spalio 15 d. Klaipėdoje.

1992 m. baigė Klaipėdos Smeltės vidurinę mokyklą. 1993 m. įstojo į Klaipėdos universitetą. Su bendramoksliais ėmėsi kurti Klaipėdos universiteto studentų sąjungą, tapo pirmuoju jos prezidentu. Pasirinkęs politikos mokslų specialybę, pradėjo domėtis politinių partijų veikla. Kartu su bendražygiais universitete įkūrė Liberalios minties diskusijų klubą. 1999 m. baigė magistro studijas ir įgijo politologo specialybę.

Moka anglų, prancūzų, rusų kalbas.

1997–1998 m., 2000–2002 m. – Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkas. 1998–2000 m. buvo Klaipėdos miesto mero Eugenijaus Gentvilo patarėjas.

Nuo 1998 m. – Lietuvos liberalų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, nuo 2001 m. gegužės 19 d. – šios sąjungos valdybos narys, Lietuvos liberalaus jaunimo organizacijos narys.

2000–2004 m. kadencijos Seimo narys. Seime dirbo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, buvo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos pirmininkas.

2003–2005 m. – Liberalų ir centro sąjungos narys, valdybos narys.

Nuo 2006 m. yra Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojas, nuo 2008 m. – Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas.

Yra viešosios įstaigos „Atvira visuomenė ir jos draugai“ bei visuomeninės organizacijos „Liberalios reformos“ steigėjas, taip pat Klaipėdos „Rotoract“ klubo garbės narys, o nuo 2004 m. Klaipėdos dviračių sporto federacijos prezidentas.

Pono Masiulio 2008 m. turto deklaracijoje nurodyta, kad jis turi vertybinių popierių, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių už 195.899 Lt. Jo piniginės lėšos sudaro 5.538 Lt, o gauta paskola - 48.899 litus. Iš viso šiemet p. Masiulis deklaravo 2007 m. gavęs 100.449,21 Lt pajamų ir sumokėjęs 14.155 Lt pajamų mokesčio.

Pajamas p. Masiulis gavo pardavęs Finastos investicinių fondų vientetus. Su darbus susijusias pajamas jis gavo iš Seimo. Autorinis atlyginimas p. Masiuliui sumokėtas už darbą Klaipėdos universitete.

Domisi valstybės ūkio, savivaldos, švietimo ir aukštojo mokslo klausimais, viešaisiais ryšiais, sportu.

Vedęs. Kartu su žmona Ieva augina dvynukus Elzę ir Vilių. Žmona studijuoja Klaipėdos universiteto doktorantūroje archeologiją.

_

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Dagys gimė 1957 m. liepos 16 d. tremtyje, Čurubai Nuros mieste, Karagandos srityje, Kazachijoje.
 
1975 m. baigė Kauno 24-ąją vidurinę mokyklą (dabar – Petro Vileišio vidurinė mokykla).
1975–1980 m. studijavo Vilniaus valstybinio universiteto (dabar – Vilniaus universitetas) Chemijos fakultete, įgijo chemijos dėstytojo specialybę. Buvo fakulteto studentų profsąjungos pirmininkas, kultūros klubo pirmininkas.

Moka anglų, rusų, lenkų kalbas.

1980–1992 m. dirbo Biotechnologijos institute „Fermentas“ moksliniu bendradarbiu. Apgynė gamtos mokslų daktaro disertaciją. Įvairiuose žurnaluose paskelbė 53 mokslines publikacijas, yra trijų išradimų bendraautoris.

1992–1996 m. – VI Seimo narys. 1996–2000 m. – VII Seimo narys, buvo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Europos reikalų komiteto narys. Nuo 1999 m. lapkričio mėn. – Seimo pirmininko pavaduotojas, Seimo valdybos narys, Europos reikalų komiteto pirmininkas.

1996–2000 m. – Europos Tarybos Parlamentinės asamblėjos narys, Monitoringo ir ryšių su visuomene komiteto narys, Socialistų frakcijos asamblėjos biuro narys.

2004–2008 m. – IX Seimo narys, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas, Biudžeto komiteto narys, Antikorupcijos komisijos pirmininkas.

2001–2004 m. – Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto ir Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojas.

Nuo 1988 m. dalyvavo Sąjūdžio veikloje. 1989–1999 m. – Lietuvos socialdemokratų partijos narys, šios partijos pirmininko pavaduotojas, Vilniaus skyriaus pirmininkas. Partijos „Socialdemokratija 2000“ kūrėjas, narys 2000–2003 m.

Nuo 2003 m. – Tėvynės sąjungos (Lietuvos konservatorių) narys, šios sąjungos Prezidiumo narys. Nuo 2000 m. – Europos judėjimo Lietuvoje pirmininkas, 2002–2005 m. – Europos ateities Lietuvos forumo viceprezidentas, 2001–2003 m. – Euroatlantinės bendrijos rėmėjų centro direktorius, 2003–2004 m. – visuomeninės organizacijos „Konservatyvioji ateitis“ direktorius.

Apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi ir medaliu Lietuvos narystei ES ir NATO paminėti.

Turto deklaracijoje p. Dagys nurodė turintis privalomo registruoti turto už 416.000 Lt, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių už 291 Lt bei 92.222 Lt grynų pinigų. 2008 m. p. Dagys deklaravo gavęs  60.691,2 Lt pajamų ir sumokėjęs 15.298 Lt pajamų mokesčio.

Ponas Dagys turi butą Vilniuje, nekilnojamojo turto Kaune, taip pat sklypus Radviliškyje, Tarkų raj. ir Kaune. Ministras taip pat valdė AB „Linų audiniai“ akcijų.

Žmona Regina Dagienė – Valstybinio socialinio fondo valdybos prie Socialinių reikalų ir darbo ministerijos vyriausioji specialistė.
Turi tris sūnus: Marius – Mokslų akademijos Biochemijos instituto doktorantas, Jonas – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir finansų fakulteto magistrantas, Laurynas – Vilniaus Gabijos gimnazijos moksleivis.

_

Švietimo ministras Gintaras Steponavičius gimė 1967 m. liepos 23 d. Klaipėdoje.

Netrukus su tėvais persikėlė į Vilnių. Sostinėje baigė Antano Vienuolio vidurinę mokyklą, Vilniaus universiteto Teisės fakultete įgijo teisininko specialybę.
Nuo 1991 m. trejus metus dirbo Užsienio reikalų ministerijoje, o nuo 1994 m. buvo Frydricho Naumano fondo koordinatorius Lietuvoje.
Nuo 1994 m. iki 2004 m. rugsėjo 1 d. dėstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute. Studijavo ir tobulinosi Hagos tarptautinės teisės akademijoje, Kopenhagos, Birmingemo, Florencijos ir Grioningeno universitetuose.

Laisvai kalba rusiškai ir angliškai.

2004–2008 m. Seime visą kadenciją dirbo opozicijoje Švietimo, mokslo ir kultūros komitete, vėliau – Teisės ir teisėtvarkos komitete. Nuo 2005 m. išrinktas Seimo pirmininko pavaduotoju, priklauso Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijai.

2000–2004 m. Seimo kadencijos metu taip pat dirbo Seimo pirmininko pavaduotoju ir vadovavo Europos reikalų komitetui. 1997 m. ir 2000 m. buvo išrinktas į Vilniaus miesto tarybą.

Nuo įsikūrimo yra Lietuvos liberalų sąjūdžio narys, šiuo metu – Liberalų sąjūdžio pirmininko pirmasis pavaduotojas. Taip pat dalyvauja kelių nevyriausybinių organizacijų veikloje: yra Lietuvos žmogaus teisių centro narys ir steigėjas, Pilietinių iniciatyvų centro valdybos narys, VO „Gelbėkit vaikus“ valdybos narys, Liberaliosios minties instituto valdybos narys, VO „Liberalios reformos“ narys, Vilniaus „Perkūno“ Rotary klubo narys, Steponavičiaus paramos fondo steigėjas, kelių vietos bendruomenių narys.

Turto deklaracijoje p. Steponavičius yra deklaravęs 383.000 Lt privalomo deklaruoti turto. Piniginės lėšos sudaro 24.810 Lt. Ponas Steponavičius taip pat turi ir 128.968 Lt paskolą. 2007 m. p. Steponavičius uždirbo 79.281 Lt ir sumokėjo 20.317 Lt pajamų mokesčio.

Vilniuje p. Steponavičius turi butą bei kitą nekilnojamojo turto objektą.

Žmona Ugnė Jasinskaitė – teisininkė, sūnus Mykolas (iš pirmosios santuokos) – moksleivis, dukrelei Urtei – metukai.

_

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis gimė 1957 m. spalio 23 d. Palangoje.

1975 m. įstojo į Vilniaus universiteto taikomosios matematikos specialybę. Studijuodamas 1978 m. vedė. Universitetą baigė 1980 m. ir su šeima grįžo į Palangą. Dirbdamas Kauno kardiologijos instituto Palangos filialo skaičiavimo centre, baigė Matematikos ir kibernetikos instituto matematikos ir kibernetikos aspirantūrą.

Moka rusų ir anglų kalbas.

1989 m. pabandė jėgas privačiame versle. Iš pradžių, dirbdamas Palangos ryšių mazge, savivaldybėje, privačią veiklą vertino tik kaip papildomą pajamų šaltinį, tačiau nuo 1992 m. tai tapo pagrindiniu ir vieninteliu užsiėmimu. Iš pradžių kūrė programinę įrangą kompiuteriams, vėliau persiorientavo į finansinę veiklą – prekybą akcijomis, investicijas.

Nuo 1995 m. savo finansinio tarpininkavimo įmonę perkėlė į Klaipėdą, kur iki 2000 m. dirbo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos vertybiniai popieriai“ direktoriumi.

Nuo 1994 m. įsitraukė į politinę veiklą. Tapo Lietuvos liberalų sąjungos nariu ir po metų, 1995 m., buvo išrinktas į Palangos miesto savivaldybės tarybą. Nuo 2000 m. balandžio 13 d. iki lapkričio 2 d. dirbo Palangos miesto meru, vėliau vienmandatėje Pajūrio rinkimų apygardoje buvo išrinktas į Seimą.

Seime dvi kadencijas dirbo Biudžeto ir finansų komitete. Taip pat buvo išrinktas Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūno pavaduotoju. Dirbo Jūrinių reikalų ir žuvininkystės komisijoje pirmininko pavaduotoju.

Šiemet Seimo rinkimų II ture p. Palaitis turėjo nusileisti konkurentui Pranui Žeimiui.

Ponas Palaitis yra deklaravęs 798.238 Lt privalomo registruoti turto, taip pat turi vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių už 1.124.430 Lt. Piniginės lėšos sudaro 313.702 Lt. Yra gavęs 414.481 Lt paskolą.
2008 m. pajamų deklaracijoje p. Palaitis deklaravo 2007 m. gavęs 269.581,28 Lt pajamų ir sumokėjęs 14.489 Lt pajamų mokesčio.

Vilniuje p. Palaitis turi butą, namą bei du sklypus Palangoje. Ministras taip pat deklaravo turintis AB TEO LT, Klaipėdos laivų remonto akcijų.

2004 m. gegužę mirė žmona Adelė.
Duktė Barbora jau suaugusi, gyvena savarankišką gyvenimą. Sūnus Povilas studijuoja japonologiją Taivane, sūnus Antanas mokosi S. Nėries gimnazijos dešimtoje klasėje ir 10 smuiko klasėje B. Dvariono muzikos mokykloje.

2006 m. vedė antrą kartą. Klaipėdietė žmona Vilija yra politologė, dirba Klaipėdos universitete ir vidaus reikalų ministro patarėja.

_

Sveikatos apsaugos ministras Algis Čaplikas gimė 1962 m. sausio 27 d. Vilniuje.

1980 m. baigė Vilniaus 22-ąją vidurinę mokyklą. 1980–1985 m. studijavo Vilniaus inžineriniame statybos institute (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Įgijo inžinieriaus geodezininko specialybę.

Laisvai kalba rusiškai, šiek tiek angliškai.

1985–1986 m. dirbo Vilniaus melioracijos statybos montavimo valdyboje darbininku kontrolieriumi. Buvo statybos montavimo tresto „Vilniaus statyba“ 9-osios statybos valdybos geodezininkas, inžinierius geodezininkas.
1989–1992 m. dalyvavo Lietuvos Sąjūdžio veikloje. Buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos narys, grupių koordinatorius.
Vėliau - Vilniaus miesto savivaldybės Justiniškių seniūnas, Vilniaus miesto tarybos narys, Paslaugų ir miesto ūkio komiteto pirmininkas, valdybos narys.

1996–2000 m. – VII Seimo narys, dirbo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete.

1996–1998 m. – VIII Vyriausybės statybos ir urbanistikos ministras.

1997–1998 m. – Prezidento V. Adamkaus rinkimų štabo narys.

1998–1999 m. – aplinkos ministras.

2000–2003 m. – Vilniaus savivaldybės tarybos narys, Kontrolės komiteto pirmininkas.

2000–2003 m. – UAB „LVKOM“ direktorius.

2003–2004 m. – Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sekretorius.

2004 m. Prezidento rinkimuose buvo V. Adamkaus patikėtinis.

Nuo 2004 m. – Seimo narys. Iki 2006 m. spalio mėn. – Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas. Nuo 2005 m. – Liberalų ir centro sąjungos pirmininko pavaduotojas. Nuo 2006 m. – Seimo pirmininko pavaduotojas. Nuo 2008 m. – Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas.

Ponas Čaplikas yra deklaravęs privalomo registruoti turto už 125.600 Lt, vertybinių popierių, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių - už 22.541 Lt, taip pat 77.104 Lt grynų pinigų. Turi 41.175 Lt paskolą.

2007 m. jis iš viso gavo 185.913,66 Lt pajamų ir sumokėjo 19.953 Lt pajamų mokesčio.

Ministras turi 3 butus Vilniuje bei sklypą Trakų raj.

Kandidatuodamas į Seimą p. Čaplikas turėjo UAB „LVKOM“, AB TEO LT, „Lietuvos energija“, „Lietuvos dujos“ akcijų.

Lietuvos Respublikos pakvietimo į NATO proga apdovanotas atminimo ženklu.

Vedęs. Žmona Eglė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja. Sūnus Karolis – studentas, duktė Saulė – moksleivė.

_

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas gimė 1959 m. vasario 22 d.

1982 m. baigė Vilniaus inžinerinį statybos institutas, kuriame įgijo pramoninės ir civilinės statybos specialybę, inžinierius-statybininko kvalifikaciją.

Laisvai kalba anglų ir rusų kalbomis.

Prieš tapdamas ministru p. Kazlauskas vadovavo statybų UAB „Merko statyba“, kiek anksčiau dirbo šios įmonės statybų direktoriumi.
2006–2007 buvo UAB „Constructus“ projektų direktoriumi, o 2005–2006 m. šioje bendrovė dirbo projekto vadovu.
2002–2002 m. p. Kazlauskas dirbo Švietimo ir mokslo ministerijoje Pasaulio banko projekto koordinavimo grupės pirkimų specialistu.
2001–2003 m. KRUGER A/S (Danija), projektų vadovas.
1996–2001m. Pasaulio banko projekto koordinavimo grupės statybos darbų ir pirkimų specialistas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje.
1996–2001 m. Statybos direktorius, AB „Centro kubas“
1995–1996 m. Generalinio direktoriaus pavaduotojas-filialo direktorius, UAB „Tarptautinė statybos korporacija“ filialas „Statybos tenderis“
1993–1995 m. rinkodaros direktorius, UAB „Tarptautinė statybos korporacija“
1993–1993 m. statybos direktorius, UAB „Elara“.

Dar anksčiau p. Kazlauskas yra dirbęs Vilniaus miesto valdyboje Butų ir patalpų skyriaus vedėju, Gyvenamųjų patalpų skirstymo skyriaus vedėjo pavaduotoju. Taip pat yra buvęs inžinieriumi UAB „Koka“, inžinieriumi Švietimo ministerijoje.

Vedęs, turi tris vaikus.

Kultūros ministras Remigijus Vilkaitis gimė 1950 gegužės 24 d. Vilkaviškio rajone

1967 m. baigė Kybartų vidurinę mokyklą. Nuo 1967 iki 1971 m. tarnavo Sovietinėje armijoje.

1971–1975 m. mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar - Lietuvos muzikos ir teatro akademija).

Ją baigęs buvo priimtas į Lietuvos valstybinį Jaunimo teatrą, kuriame dirbo iki 2000 metų.

Nuo 2000 m. dirba Oskaro Koršunovo teatre bei dalyvauja įvairiuose nepriklausomuose projektuose.

Penketą metų dėstytojavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ir Vilniaus konservatorijoje. Apie dvidešimt metų užsiima įvairiais Lietuvos televizijos bei privačių TV kanalų projektais.

Realizavo du pastatymus Lietuvos radijuje. Režisavo Homero „Iliadą“ Lietuvos Muzikos akademijos Mokomajame teatre, Dario Fo „Anarchisto mirtis“ bei „Perpetum mobile“ pagal A.Čechovo apsakymus Valstybiniame Jaunimo teatre.

Turi didžiulę aktorinę patirtį. Oskaro Koršunovo teatre yra sukūręs kelis ryškius vaidmenis: Tėvo „Ugnies veide“, gydytojo Stravinskio ir prokuratoriaus Piloto „Meistre ir Margaritoje“, fra Lorenco „Įstabiojoje ir graudžiojoje Romeo ir Džuljetos istorijoje“.

Tautos prisikėlimo partijos narys.

_

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas gimė 1964 m. gruodžio 16 d. Skuode.

1990 m. p. Ušackas baigė Vilniaus universiteto Teisės fakultetą, vėliau studijavo politinius mokslus Norvegijos Oslo ir Danijos Aarhus universitetuose.

Kalba anglų, rusų ir prancūzų kalbomis.

1991–1992 m. p. Ušackas Užsienio reikalų ministerijoje (URM) kuravo santykius su Europos bendrijomis ir NATO, o 1992–1994 m. dirbo Lietuvos misijos prie ES, 1994–1996 m. Lietuvos misijos prie NATO patarėju.

1996–1999 m. buvo URM Politikos departamento direktoriumi. 1999–2000 m. p. Ušackas užėmė URM viceministro pareigas, buvo pirmasis Lietuvos Vyriausiasis derybininkas dėl šalies įstojimo į Europos Sąjungą.
 
2001 m. kovo 13 d. p. Ušackas paskirtas ambasadoriumi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Meksikai. Šias pareigas vykdė iki 2006 rugpjūčio 17 d., kai buvo paskirtas ambasadoriumi Londone.
 
Ponas Ušackas yra publikavęs straipsnius tarptautinės politikos tema lietuvių ir užsienio spaudoje. 2004 m. S. Balzeko lietuvių kultūros muziejus Čikagoje ambasadorių jį išrinko Metų žmogumi.

2003 m p. Ušackas apdovanotas ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi. Už dvišalių santykių stiprinimą – Norvegijos, Ukrainos, Prancūzijos, Graikijos, Lenkijos valstybiniais ordinais ir medaliais.
 
Vygaudas Ušackas su žmona Loreta Ušackiene augina du vaikus: dukrą Paulą ir sūnų Raimundą.

_

Finansų ministras Algirdas Gediminas Šemeta gimė 1962 m. balandžio 23 dieną.

1980–1985 m. mokėsi Vilniaus universitete, Ekonominės kibernetikos ir finansų fakultete įgijo ekonomisto-matematiko specialybę. dalyvavo kursuose JAV, Londone gilinosi į Statistikos programų planavimą ir vadybą.

Laisvai kalba anglų ir rusų kalbomis.

Nuo 2001 m iki dabar p. Šemeta vadovavo Statistikos departamentui.
1999–2001 buvo Vyriausybės sekretoriumi Vyriausybės kanceliarijoje. Nuo 1999 m. birželio iki 1999 m. lapkričio buvo AB „Nalšia“ viceprezidentas.

Nuo 1997 m. vasario iki 1999 m. birželio buvo finansų ministras.

1996–1997 m. dirbo Vertybinių popierių komisijos pirmininku. Dar anksčiau p. Šemeta yra dirbęs Vyriausybės kanceliarijos Privatizavimo skyriaus konsultantu, viršininko pavaduotoju, taip pat tuomentinės Ekonomikos ministerijos Ūkio vystymo strategijos skyriaus poskyrio viršininku, Lietuvos ekonomikos institute – ekonomistu, jaunesniuoju moksliniu bendradarbiu.

Ponas Šemeta taip pat yra Statistikos tarybos pirmininkas, Lietuvos statistikų sąjungos narys, Žinių ekonomikos forumo narys.

Vedęs, turi 3 vaikus.

_

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius gimė 1974 m. sausio 12 d. Tauragėje.

1997 m. įgijo teisininko kvalifikaciją Vilniaus universitete.

1997 m. spalio 11 – lapkričio 8 d. stažavosi JAV institute “Heritage foundation” ir baigė “Santa Cruz Institute” programą „Legislation Drafting and NGO Development“.

2001 m. liepos 9–27 d. baigė Centrinės Europos Universiteto kursą „Competition policy in Transition: Theory, Implementation and Challanges“.

2002 m. apsigynė disertaciją Lietuvos teisės universitete tema „Teisinis pliuralizmas“.

2004 m. rugpjūčio 1–9 d. dalyvavo Ludwig Mises Institute vasaros universitete ir išlaikė Austrų ekonomikos mokyklos egzaminą.

Nuo 1995 m. dirba Lietuvos laisvosios rinkos institute.
Iki 2004 m. gegužės jis ėjo tvyresniojo eksperto ir teisės eksperto pareigas, tuomet tapo LLRI viceprezidentu ir vadovavo ekspertų komandai.
Nuo 2006 m. gegužės 9 d. - LLRI vadovas.

Nuo 1996 m. iki 2005 m. bendradarbiavo su Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centru, konsultuodamas nevyriausybines organizacijas ir analizuodamas jų teisinė bazę.

Nuo 2005 m. yra Vilniaus universiteto Teisės fakulteto lektorius, Teisės teorijos ir istorijos katedros narys.
Nuo 2002 iki 2005 m. dirbo Lietuvos teisės universitete dėstytoju.

2003–2007 m. buvo mokslinio – praktinio žurnalo „Teisės problemos“ redakcinės kolegijos pirmininkas.

Nuo 1995 m. iki 2005 m. spalio buvo Lietuvos liberalų sąjungos narys.

2000 m. ir 2002 m. buvo išrinktas į Vilniaus miesto Tarybą nuo Lietuvos liberalų sąjungos, iš kurios pasitraukė 2006 m. gegužės 5 dieną.