Jūsų pageidaujami atlyginimai: EKONOMISTAS

Vidutinis pageidaujamas ekonomistų atlyginimas (į rankas): 2.813 Lt

(Apie kitų profesijų specialistų pageidaujamus atlyginimus skaitykite čia)

cv.lt duomenų bazėje yra užsiregistravę 1087 ekonomistai. Pageidaujamą atlyginimą mes skaičiuojame iš 153 specialistų, nurodžiusių pageidaujamus atlyginimus per paskutinius 6 mėn. Taip pat pateikiame ir specialistų komentarus, kokie gebėjimai ir savybės reikalingi šios profesijos atstovams.

Ekonomistų pageidaujami atlyginimai:
 
Dirbantys Vilniuje: 3.105 Lt
Dirbantys Kaune: 2.345 Lt
Dirbantys Klaipėdoje: 2.788 Lt

Turintys iki 2 metų patirtį: 1.615 Lt
Turintys iki 5 metų patirtį: 1.928 Lt
Turintys didesnę nei 5 metų patirtį: 3.007 Lt

Turintys aukštąjį išsilavinimą: 2.885 Lt
Neturintys aukštojo išsilavinimo: 1.372 Lt

Didžiausias pageidaujamas atlyginimas: 14.000 Lt (1 žmogus)
Dažniausiai pageidaujamas atlyginimas: 2.000 Lt (20 žmonių)

15% cv.lt svetainėje ieškančių darbo žmonių nori didesnių atlyginimų nei ekonomistai.

Darbo pasiūlymai ekonomistams.
 

Pageidaujami atlyginimai nurodomi „į rankas“, Lt/mėn.
Palyginti, kaip jūsų atlyginimas atitinka kitų panašų darbą dirbančių žmonių pageidavimus galite čia.

Komentaras

Doc. dr. Jonas Martinavičius, Vilniaus Universiteto bakalauro studijų reikalų prodekanas

Ekonomistas yra labai plati sąvoka. Tokia pati ir specialybė. Asmuo turi būti susipažinęs, pavyzdžiui, su makroekonomine analize, formaliomis matematinėmis žiniomis, sistemų diagnostika, modeliavimu. Visa tai yra būdinga moksliniam žmogui, taigi, ekonomistas yra priskirtinas prie jų. Taip pat tai nėra vien tik mokslas ekonomikos link, nes universitetas ugdo tam, kad išėjęs žmogus būtų paruoštas gyvenimui. Taigi, visų pirma mes mokome filosofijos, psichologijos, sociologijos, tam, kad žmogus galėtų įsigilinti į žmogiškąsias problemas. Vėliau - ekonomikos platybių.

Ekonomistas turi pažinti gyvenimą bendrąją prasme, ir tik po to ekonomiką. Nes gyvenime nepasiteisina tie atvejai, kada specialistai ruošiami tik vienam konkrečiam uždaviniui siauruose dalykuose. Toks ekonomistas galės puikiai valdyti skaičius, bet tuo pačiu gali būti kurčias žmogaus moralei ir etikai. Lygiavertiškumas yra vienas iš pagrindų tiek šioje, tiek ir kitose mokymo disciplinose, kurias gauna ekonomistas.

Ši profesija yra orientuota į problemas ir jų sprendimą, taigi prireiks daug specifinių žinių - vadybos, verslo administravimo, procesų pažinimo, matematikos ir kitų. Tiesa, studentai, atėję į darbovietę iškart po baigimo, susiduria su problema. Gavę įvairiapusę studijų programą jie atsilieka nuo savo kolegų, kurie gavę konkretesnį išsilavinimą. Tačiau vidutiniškai po metų, situacija pakinta. Studentai baigę platesnį studijų kursą pralenkia savo kolegas, turėjusius siaurą mokymo kryptį.

Parengti bakalauro studijų studentai gali orientuotis į bankininkystę, ekonominę analizę, tačiau magistras daug labiau praplečia bei gilina šią specialybę. Štai, Raimondas Kuodis, Vilniaus Universitete baigęs ekonominės kibernetikos, dabar perkvalifikuotas į ekonominės analizės studijas, dirba Lietuvos banke ekonomistu-analitiku. Tai vienas iš pavyzdžių, kur gali atsidurti buvęs studentas. Žinoma, tokiam atvejui neužteks bakalauro ir magistro, prireiks ir daktaro disertacijos.

Vis dėlto, tyrimai konkrečiai nerodo pasiūlos ir paklausos aspektų, bet studijuoti yra atrenkami žmonės, turintys gabumus, taigi po studijų baigimo išeina gavę tikrai daugiau nei atėję prieš tai. Anų metų pavasarį ir mes atlikome apklausą 800 studentų, grįžusių iš praktikos vietų. Jie nurodė, kad 80% studentų jau dirba, o 70% iš jų - pagal specialybę. Praktika parodė, jog praktikantus tiesiog išgraibsto ir laukia dar, nes per praktikos laikotarpį, tris su puse mėnesio, jie gali labai daug kam pasitarnauti, o tuo pačiu ir išmokti patys.

Ieškote darbo? CV.lt turi gerų darbo pasiūlymų
Dalintis:
_	Komentarai (10)

Komentuoti	Atgal į straipsnį

 

Seimas neįžvelgia Vyriausybės pastangų kovoti su nedarbu

Seimo politikai, net ir priklausantys valdančiajai daugumai, nepatenkinti, kad Vyriausybės institucijos iki šiol neturi aiškaus plano, kaip bus mažinamas nedarbas Lietuvoje, kuriamos naujos darbo vietos.

Daugiau apie tai: Klaipėdoje nedarbas mažėja, bet specialistų trūksta | Toliau auga nedarbas euro zonoje | Ekonomikos skatinimą lemia nedarbo lygis |

BVP vienam gyventojui Lietuvoje padidėjo iki 70% ES vidurkio

Vienam gyventojui tenkantis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), skaičiuojant pagal perkamąją galią, pernai padidėjo 4 punktais iki 70% Europos Sąjungos (ES) vidurkio.

Daugiau apie tai: Pakeitus Darbo kodeksą, verslininkai žada daugiau naujų darbo vietų | Nuo 2014 metų siūloma mažinti verslo liudijimų kainas ir didmiesčiuose | Programuotojus vilioja nuosavo verslo galimybės Lietuvoje |

Architektas Algirdas Kaušpėdas: „Vilniui, kaip žaliausiai Europos sostinei, trūksta tik gyventojų“

Vilniaus Dailės akademijoje įvykusioje architektūros konferencijoje „Gyvenamojo būsto integracija į gamtą“ architektas Algirdas Kaušpėdas pristatė kontraversiškų ir iki šiol negirdėtų faktų apie Vilniaus miestą.

Daugiau apie tai: Architektų daugiau nei statomų namų | Mokesčių įstatymai išbraukti iš Seimo darbotvarkės | Pakeitus Darbo kodeksą, verslininkai žada daugiau naujų darbo vietų |