VŽ: 2007–2013 m. apie dešimtadalį ES struktūrinių fondų paramos lėšų ketinama skirti mokslui, jam bus atseikėta ir iš investicinių Vyriausybės programų. Kaip reikėtų organizuoti projektų finansavimą, kad milijardinės lėšos nenueitų vėjais ir mokslo tyrimai taptų šalies ekonomikos varikliu, pritrauktų aukštą pridedamąją vertę kuriantį verslą?

Daugelyje pasaulio valstybių dar prieš porą dešimtmečių buvo pradėta įgyvendinti vadinamųjų slėnių, jungiančių studijas, mokslą ir verslą, įgyvendinimo strategija. Ji davė puikių rezultatų. Gyvavimo „vienoj draugėj“ terpė užtikrina nuolatinį mokslininkų bendravimą ir bendradarbiavimą, sėkmingą idėjų generavimą, padeda sutaupyti lėšų įrangai. Drauge ji labai patraukli galimybe pritraukti verslo investicijas ir kurti vadinamąsias pumpurines įmones.
 
Šiuo metu Lietuvos mokslo centrai išsibarstę, todėl bendradarbiavimas nėra efektyvus. Pavyzdžiui, gamtos mokslų studijos vyksta Vilniaus centre esančiuose Vilniaus universiteto Gamtos ir Chemijos fakultetuose, Biochemijos institutas yra Visoriuose, o Biotechnologijos institutas ir įmonės – Aukštuosiuose Paneriuose.

Viena iš didžiausių siekiamybių – pumpurinių įmonių atsiradimas slėnyje. Išplėtota ir patraukli mokslo idėja gali būti puikus verslo plėtros variklis, o verslas savo ruožtu stiprintų mokslą investicijomis.
Daug diskutuojama, kur ir kokie slėniai turi būti kuriami, tarp mokslininkų vyksta atviros ir slaptos kovos, kurie projektai turi būti finansuojami. Kokias grėsmes įžvelgiate?
Akivaizdu, kad siekiama iš karto sukurti per daug slėnių. Įvertinus tikėtinas lėšas ir Lietuvos mokslininkų potencialą, pinigų išdalinimas „visiems po truputį“ būtų grynas lėšų iššvaistymas.
Šiuo metu Vyriausybei siūloma kurti penkis slėnius: du Vilniuje, du Kaune ir vieną Klaipėdoje. Vilniuje verda diskusijos tarp Saulėtekio slėnio ir Visorių/Santariškių slėnio šalininkų. Įvertinus perspektyvoje slėniuose atsirasiančias verslo įmones, akivaizdu, kad abiejuose slėniuose joms būtų „ankšta“. Esu įsitikinęs, kad šiomis nepalankiomis aplinkybėmis geriausias sprendimas būtų Biochemijos ir Biotechnologijos institutus, VU Chemijos bei Gamtos mokslų fakultetus perkelti į Saulėtekio slėnį ir taip sutelkti gamtos mokslų studijas bei tyrimus vienoje vietoje.
Kauno aukštųjų technologijų slėnis „Santaka“ („Technopolis“, Kauno medicinos universitetas, Lietuvos energetikos institutas ir Kauno technologijos universitetas) yra perspektyvus inovacinėms informacinių technologijų ir kitoms bendrovėms susikurti.
Tačiau Kaune siūlomas Žemės ūkio slėnis, mano nuomone, būtų mažiau perspektyvus, nes jo centras - Lietuvos žemes ūkio universitetas – dar nepasiekė kitų kuriamų slėnių mokslo tyrimų kompetencijos.

Daugiau skaitykite "Verslo žiniose"