1. Per mažai laiko pasiruošimui. Kai skubi, informaciją sumeti chaotiškai, ne visur spėji pasigilinti, todėl per prezentaciją vengi auditorijos klausimų ir... pasirodai kaip nekompetentingas ir neįtikinantis! Sakysite: gerai, o tai kiek laiko reiktų pasilikti prezentacijai parengti? Universiteto dėstytojas 1 valandos paskaitai ruošiasi vidutiniškai 10 val., rimtesnio seminaro valandai – 30 val., prezentacijų virtuozai nepagaili ir 90 val.

2. Neaiški pagrindinė mintis ir tikslas. Tarp prezentacijos klausytojų bet kada gali pasitaikyti skubančių ir nekantrių žmonių – tokie yra beveik visi aukščiausio lygio vadovai. Jie susierzinę paklaus: „Gal galima trumpiau – ką šituo norite mums pasakyti?“ Paradoksas, bet dauguma autorių vargiai pajėgtų į vieną sakinį sutalpinti savo prezentacijos pagrindinę mintį.

3. Perkrautas tekstas. Kai kam atrodo: kuo daugiau argumentų – tuo įtikinamiau. Deja, deja. Gausa vargina klausytojus, o tarp daugybės argumentų pasitaikys ir silpnesnis, kurį skeptikai tuoj pat užsipuls – prezentacija taps nekontroliuojama.

4. Perkrautas vaizdas: vienoje medikų konferencijoje esu matęs „PowerPoint“ skaidrę, kur buvo 7 pastraipos smulkaus teksto (7 kartus per daug), o reklamos agentūros prezentacijoje – taip primargintas 2 diagramas, kad prezentacijos autorė pati pripažino: „Čia tikriausiai nieko neįžiūrėsite, bet...“ Prezentacija – tai paslauga klausytojams. Jeigu jie aptarnaujami nekokybiškai (nieko neįžiūri) – kokie šansai parduoti? Patarimas: kai naudojate projektorių, 1 skaidrei – ne daugiau kaip 50 žodžių.

5. Nuobodu, nes vienintelė įtaigos priemonė – kompiuteris su projektoriumi. Ką daro dauguma prezentacijų autorių, kai ruošiasi paskutinę minutę? Greitai kepa „PowerPoint“ skaidres, iš kurių 80 proc. – vien punktais suskirstytas tekstas ir jokios grafikos. O jei iš tokių skaidrių sudarytas 6 valandų seminaras? Jausdami, kad bus nuobodu, žmonės daro antrą klaidą – tikisi pigiai paskaninti animaciniais efektais: viena teksto eilutė į skaidrę atskrenda iš kairės, kita – iš viršaus, trečia – susidėlioja po vieną raidę... Tačiau auditorija laukia ne kompiuterinių efektų, bet pranešėjo kompetencijos!

6. Nepagarba klausytojų laikui. Man pačiam pasitaikė atvejis, kai užtrukau kokiom 3 minutėm ilgiau, nes apie 10 min. vėlavo ankstesnė kolegos prezentacija. Staiga vienas klausytojas nutraukia mane: „Ar nenorėtumėte kavos?“ Kol mėginu susivokti, jis paaiškina: „Mes tai norėtume – atėjo metas pertraukai“.

7. Auditorijai atsukama nugara ir balsu skaitomas tekstas iš ekrano. Klausytojai mintyse piktinsis: ar kam nors atrodo, kad patys nemokame skaityti?

8. Sprendimas atskleidžiamas pačioje pradžioje, o po to – varginantys įrodymai. Jokios intrigos ir gausybė laiko priešininkams, ieškantiems priekabių.

9. Pateikiamas vienintelis sprendimas – auditorijai tenka rinktis iš dviejų alternatyvų: patinka mums šis pasiūlymas ar nepatinka. Kai pristatome 2–3 pasiūlymo variantus, publika svarstys kitaip: „kuris variantas labiau tiktų?“

10. „Guminiai“ žodžiai. Ką sako vaikas, kai iš jo reikalauja konkretaus pažado? Vengia įsipareigojimo ir išsisukinėja kuo aptakesniais žodžiais: „galbūt“, „pabandysiu“, „nežinau, gal“... Lygiai tokius pat „guminius“ žodžius vartoja prezentacijų autoriai, kurie nepatikrino teiginių, neatliko tikslesnių skaičiavimų arba tiesiog yra lietuviškai atsargūs: „daug pigiau“, „dažnai pasiteisina“, „ko gera, vienas geriausių pasirinkimų“, „sutaupys daug laiko“, „žymiai ekonomiškiau“... Klausytojai tokių teiginių neprisimins. Jei tik įmanoma, geriau paskaičiuoti tiksliai.

Apie tai, kaip galima sukurti sėkmingą prezentaciją, skaitykite vasario 11 d. "Verslo žinių" rubrikoje "Vadyba" ir autoriaus tinklaraštyje.