Krizė – laikas suvienyti pastangas
Lina Sidaraitė, Asta Šerėnaitė	2008.08.22 15:14 Skaityti komentarus (0)
Nuogąstaujama, kad Lietuvos ekonomiką aptrauks tamsūs debesys, tačiau į krizę galima pažvelgti ir kaip į galimybę. Tiesa, norint tai padaryti, teks įsigilinti į darbo psichologijos metodus. Keletas specialistų dalijasi nuomonėmis, kaip sutelkti darbuotojus ištikus sunkmečiui.

Jurga Banytė, UAB „Berlin Chemie Menarini Baltic“ personalo vadovė Baltijos šalims:

Svarbu vidinė komunikacija
Krizė krizei nelygu. Kai kurie pokyčiai gali visai nepaliesti darbuotojų. Tačiau jei įmonė galvoja apie drastiškus sprendimus, pavyzdžiui, etatų mažinimą, arba jei atsiranda finansinių apribojimų, tada svarbiausia bendrauti su kolektyvu, paaiškinti, kas vyksta, ko ir kodėl galima iš viso to tikėtis. Atsakomybė šiuo atveju tenka vadovui ir visai vadovų komandai. Personalo vadovas prie to apskritai mažai prisideda. Jis gali tik perduoti vadovų sprendimus, nuspręsti, kaip pateikti informaciją.
Krizė – tai neplanuotas, neišvengiamas padėties pablogėjimas. Jei jį vadovai numato iš anksto, galima pasirengti ir sušvelninti padarinius. Tačiau jei blogėja bendra ekonominė padėtis – daugiau ar mažiau kenčia visi. Ir šiuo atveju vienintelė išeitis – kuo aiškiau informuoti darbuotojus apie padėtį ir vadovų sprendimus.

Skaityti toliau

Mindaugas Vaičiulis, finansų konsultavimo UAB „AIM Invest“ prezidentas:

Sprendimus priima visi
Kai verslas gyveno aukso amžių, laimingi buvo ir darbdaviai, ir gerus atlyginimus gaunantys darbuotojai. Tačiau nebuvo išnaudojamos visos galimybės, taupymo formos, veiklos efektyvumas. Pablogėjus padėčiai, kai kuriose įmonėse gali iškilti sunkumų ieškant pranašumų, teigiamų dalykų ir neišnaudotų galimybių.
Svarbiausia darbdavio užduotis atėjus krizei – paraginti darbuotojus teikti siūlymus. Juk darbdavys ne visada supranta tiek, kiek žino kurio nors skyriaus specialistas, o pastarasis, supažindintas su vykstančiais pokyčiais, gali dar daugiau nuveikti. Kai darbuotojai bus sutelkti ir kartu stengsis krizę įveikti, tai ir pokyčiams bus pasirengta. Ir svarbiausia, kad sprendimus priimtų visi. Pavyzdžiui, jei darbuotojai sako, kad atlyginimus būtina didinti bent 20%, vadovas su specialistais apskaičiuoja, kiek tokiu atveju kyla kainos, o pardavėjai apsvarsto, ar sugebės parduoti brangesnį produktą. Jei ne, tada reikia ieškoti kitos išeities.

Natalija Griškevičienė, manager.lt psichologė:

Žvelkime pozityviai
Nėra didesnio motyvaciją pakertančio veiksnio už nežinią, todėl svarbiausia vadovų užduotis krizės metu – apibrėžti padėtį. Reikia paaiškinti aplinkybes, aptarti galimus sprendimus. Jei darbuotojai jaus atvirumą ir paramą, jie taip pat jaus ir atsakomybę pasilikti ir stengtis.
Kiekvienas darbuotojas taip turėtų motyvuoti save. Tai labai priklauso nuo to, kiek darbuotojas dirbo įmonėje, kaip jis ją vertina. Tačiau visiems patartina bent pabandyti į padėtį žvelgti kuo pozityviau.
Atėjus blogesniems laikams, visada atsiranda ir tokių žmonių, kurie palieka įmonę, tačiau dėl to vadovams reikėtų tik pasidžiaugti. Tokie darbuotojai nėra lojalūs ir jiems įmonė – tik tarpinė stotelė. Taigi ir padėti atėjus sunkiems laikams jie vargu ar galėtų.

Saulius Būdvytis, AB „Hansabankas“ Personalo departamento direktorius:

Tvirtiesiems krizė nebaisi
Nors krizė turės šiokios tokios įtakos ir mums, jaučiamės tvirtai stovį ant kojų. Geram laivui ir audra nebaisi – jei jis sėkmingai plaukė iki šiol, taip plauks ir toliau. Todėl nesiimame specialių priemonių, kaip parengti darbuotojus „sunkiems laikams“. Vienintelis pokytis šiuo metu tas, kad pradėjome orientuotis nebe į intensyvų augimą, o į darbuotojų efektyvumo bei lojalumo skatinimą.
Darbuotojus gali psichologiškai veikti aplinkoje sklandančios kalbos apie neigiamus krizės padarinius. Dėl visuotinio nerimo, tikėtina, kad kolektyvo nariai baiminsis palikti darbovietę. Jie gali dvejoti, ar rinka turės geresnį darbo pasiūlymą. Tačiau tokios padėties savo tikslais neišnaudosime ir nepiktnaudžiausime darbuotojų baimėmis.

Sunkmečiu darbuotojus labiausiai motyvuoja:

Laisvė priimti sprendimus;
Patikėta atsakomybė;
Nauji iššūkiai;
Reikalaujantys kūrybiškumo uždaviniai;
Karjeros galimybės;
Gera atmosfera kolektyve.

Šaltinis: UAB „Konversus“

Parengta pagal „Verslo žinių“ leidinį „TOP 1000“.

Komentarai	Skaityti komentarus (0)

Komentuoti	Atgal į straipsnį

 

Rugpjūtį nedarbas kiek sumažėjo

Atnaujinta 09.03 09:45!

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 319.800 bedarbių, arba 14,8% visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,5 procentinio punkto mažiau nei praėjusį mėnesį. Iš viso paskutinįjį vasaros mėnesį įregistruota 17.800 bedarbių – 30,6% mažiau negu liepą.

Daugiau apie tai: Nedarbo lygis stabilizavosi

Nuovoka gerai, o išaiškinimas geriau

Šių metų pradžioje bene didžiausią piliečių pasipiktinimo Vyriausybe, politikais, net pačia valstybe bangą sukėlė žinia, kad didelė dalis jų yra skolingi, nes nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio. Dabar atsiranad nauja grėsmė tapti valstybės skolininkams.

Pasikeitė "Affecto Lietuva" vadovas

Kęstutis Naujokaitis iš IT paslaugų teikėjos UAB „Affecto Lietuva“ Individualių sprendimų departamento vadovo posto pakilo iki bendrovės generalinio direktoriaus.