Dangus griūva! Gelbėkitės, kas mokate
Lina Sidaraitė	2008.07.17 09:53 Skaityti komentarus (0)
Esate šventai įsitikinęs, kad jūsų įmonė apsaugota nuo gaisrų ar kitų netikėtų įvykių? Toks požiūris – pirmoji klaida. Nelaimės gali nutikti visur ir visada. Kaip su jomis susidoroti, siūlome patirties pasisemti iš specialistų, kurių darbe nenumatyti įvykiai – dažni svečiai, rašoma "Verslo žonių" rubrikoje "Vadyba".

Tai, kas mūsų nesužlugdo – užgrūdina. Ir kartu suteikia neįkainojamos patirties. Dar lig pat šiol SAS atstovybės Lietuvoje darbuotojai negali pamiršti 2007 m. rugsėjo nakties, kai Skandinavijos oro alinijų SAS lėktuvas, skridęs iš Kopenhagos į Palangą, buvo priverstas nutūpti avariniu būdu Vilniuje. Pasak Rūtos Jucienės, atstovybės Lietuvoje vadovės, šis įvykis buvo sudėtingiausias, kurį teko patirti tiek jai, tiek visam kolektyvui. 

„Lėktuvas priverstinai leidosi naktį. Taigi darbuotojai buvo pažadinti ir sukelti ant kojų. Tačiau sumaišties išvengėme, nes kiekvienas tiksliai žinojo, ko privalo imtis“, – tikina vadovė. 

Skaityti toliau

Raudonoji knyga
Po įvykio praėjus daugiau nei pusmečiui, p. Jucienė lengviau atsidūsta – su šiuo ekstremaliu atveju pavyko susidoroti sėkmingai. Viena iš priemonių, padėjusių tai padaryti  – išklausyti specialūs mokymai.

„Šie mokymai prasideda raginimu „Pamirškite mintį, kad jums nenutiks nieko blogo“ ir baigiasi liepimu „Visada būkite pasirengę“. Iki priverstinio lėktuvo nutūpimo žvelgėme į mokymus kaip į smagų žaidimą. Tačiau dabar suprantu, kad toks pasirengimas – tiesiog privalomas visiems įmonės darbuotojams“, – įsitikinusi p. Jucienė. 

Nors didžiausia atsakomybė užgula būtent vadovo pečius, pašnekovė pabrėžia, kad nelaimės atveju svarbus kiekvienas darbuotojas. O dar svarbiau yra tai, kad visi žinotų konkrečius žingsnius, kuriuos privalo atlikti. 

„Turime krizių valdymo planą, kurį vadiname Raudonąja knyga. Šis dokumentas yra bendras visai įmonei. Knygoje surašytos kiekvieno darbuotojo pareigos ir veiksmai, kuriuos jis turi atlikti.  Taip pat joje nurodyta, kur konkrečiu atveju reikia kreiptis. Dokumente surašyti ir svarbiausi telefonų numeriai“, – dėsto p. Jucienė.

Ir priduria, kad ši knyga – tai gyvas dokumentas, kuris turi būti nuolatos peržvelgiamas ir koreguojamas. Krizės valdymo planas negali trūnyti stalčiuje.

Paklausta, kaip įvykio metu pavyko susidoroti su stresu, vadovė nustemba: „Su kokiu stresu?“ Anot jos, ekstremaliu atveju apie stresą privalai pamiršti, nes reikia visiškai susikoncentruoti į savo pareigas. 

„Streso banga mus užgriuvo gerokai po įvykio. Tuomet mums padėjo speciali SAS pagalbos komanda. Jos nariai kalbėjosi ne tik su lėktuvo keleiviais, bet ir su darbuotojais. Turėjome progą susėsti ir pasidalinti tuo, ką patyrėme. Nors daugelis nori skaudžius įvykius pamiršti, vis dėlto juos aptarti būtina ir, beje, labai naudinga“, – pabrėžia vadovė.

Susidūrus su ekstremaliu įvykiu, stresą svarbu paversti energija, kuri paskatintų dirbti dar aktyviau. Be to, būtina mokytis suvaldyti savo emocijas, nes pamatę išsigandusį darbuotojo veidą keleiviai gali pulti į paniką.

„Kontroliuoti save – gana sudėtinga. Pasitaiko atvejų, kad po mokymų, kaip elgtis ištikus nenumatytam atvejui, darbuotojai supranta, jog nepajėgs susidoroti su savimi, juo labiau – kitais“, – prisimena p. Jucienė.
Anot jos, avarinis lėktuvo nusileidimas buvo ne tik gera pamoka, bet ir suteikė pasitikėjimo savo jėgomis.
„Supratau, kad turiu profesionalų kolektyvą, kuriam nebūtina nurodinėti ir kuriuo galiu pasikliauti. Be to, šis įvykis patvirtino, kad panašioms negandoms esame pasiruošę“, – džiaugiasi p. Jucienė.

Svarbiausia – prevencija
Specialistų tvirtinimu, nė vienas ūkio sektorius ar įmonė nėra apsaugoti nuo ekstremalių įvykių, tad jiems privalu ruoštis. Jeigu „dangus griūva“, laimingos pabaigos sulauksite tik tuo atveju, jei užkirsite kelią chaosui. Tad kaip tą padaryti?

Vienas iš ginklų – numatyti į priekį. Tuo įsitikinusi Deimantė Mitkuvienė, bendrovės „MAXIMA LT“ Kokybės valdymo departamento direktorė, kuriai taip pat tenka „susiremti“ su netikėtais įvykiais. 
„Didžiausia žala patiriama, kai nelaimė užklumpa netikėtai. Todėl svarbu numatyti prevencijos priemones, o ne šalinti jau susidariusius problemas. Jeigu iš anksto įvertinsite įmanomas grėsmes ir numatysite konkrečius veiksmus, patirti nuostoliai gali būti minimalūs“, – akcentuoja specialistė.

Ji priduria, kad nenumatytu atveju atsakingi darbuotojai privalo žinoti, ką reikia daryti pirmiausia. Taigi jiems pagalbos ranką turi ištiesti krizės valdymo planas. 

Anot Henrikos Šakienės, Manager.LT verslo konsultantės, su šiuo planu būtina supažindinti visus darbuotojus.
„Juk ekstremaliu atveju tenka dirbti paskubomis ir įtemptai. Deja, tokiomis aplinkybėmis ne visi darbuotojai pajėgūs racionaliai mąstyti. Todėl veiksmų planas jiems tampa svaria pagalba“, – teigia ji.  

Vien išgirdus apie ekstremalų, pavojingą atvejį, nukrečia šiurpas. Todėl nenuostabu, kad bandantiems nelaimę atremti darbuotojams tenka kovoti ne tik su savo emocijomis, bet ir su aplinkinių panika. Pavyzdžiui, pasaulinė renginių arenų valdymo praktika rodo, kad lankytojų panika yra didžiausias pavojus siekiant suvaldyti kritinę padėtį.

„Svarbiausia iš anksto užkirsti kelią žiūrovų panikai. Todėl prieš kiekvieną renginį planuojame, numatome būsimus žiūrovų srautus ir tolygiai juos paskirstome. Be to, siekdami išvengti  nesklandumų sporto varžybų metu, aktyviai bendradarbiaujame su sporto komandomis ir jų fanų klubais, policija, saugos tarnybomis“, – patirtimi dalijasi Žygimantas Grigas, „Siemens“ arenos generalinis direktorius.

Taigi, norėdami išvengti skaudžių nelaimės padarinių, turite vadovautis tokia atmintine. Visų pirma, nustokite manyti, kad esate nepažeidžiami. Antra, renkitės nesklandumams ir mokykitės juos atremti. Be to, turėkite omenyje, kad svarbiausias jūsų įrankis nelaimės atveju – krizės valdymo planas. Todėl nelaikykite jo tolimiausiame stalčiuje, o nuolat peržvelkite. Tiesa, išmokite suvaldyti savo bei aplinkinių emocijas. O viskam pasibaigus, nepamirškite aptarti, ko išmokote.

Komentarai	Skaityti komentarus (0)

 

Rugpjūtį nedarbas kiek sumažėjo

Atnaujinta 09.03 09:45!

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 319.800 bedarbių, arba 14,8% visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,5 procentinio punkto mažiau nei praėjusį mėnesį. Iš viso paskutinįjį vasaros mėnesį įregistruota 17.800 bedarbių – 30,6% mažiau negu liepą.

Daugiau apie tai: Nedarbo lygis stabilizavosi

Nuovoka gerai, o išaiškinimas geriau

Šių metų pradžioje bene didžiausią piliečių pasipiktinimo Vyriausybe, politikais, net pačia valstybe bangą sukėlė žinia, kad didelė dalis jų yra skolingi, nes nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio. Dabar atsiranad nauja grėsmė tapti valstybės skolininkams.

Pasikeitė "Affecto Lietuva" vadovas

Kęstutis Naujokaitis iš IT paslaugų teikėjos UAB „Affecto Lietuva“ Individualių sprendimų departamento vadovo posto pakilo iki bendrovės generalinio direktoriaus.