Studentams skirto renginio konkurso „Inovacijos baldų gamybos sektoriuje: įrengimai, klijai, furnitūra“ tikslas paprastas – išmėginti, kaip atskiros baldų dalys gula į visumą, kai gaminami minkšti ir korpusiniai baldai. Į jį susibūrė 40 Kauno Technologijos universiteto ir Kauno kolegijos medienos apdirbimo ir baldų gamybos būsimų specialistų.

Praktinės užduotys būsimiesiems technologams organizuotos kaip žaidimas: naudojant įvairius profilius per tam tikrą laiką pagaminti pavyzdinį fotelį, pagal duotą brėžinį pagaminti spintelę. Komandos taip pat rengė pasiūlymus, kokia kryptimi vidutinio dydžio baldų įmonei derėtų plėtoti produkciją, įvertinus, kaip keičiasi vartotojų elgsena. O laimėtojai vyks į Vokietiją pasižvalgyti po šios šalies baldų gamybos įmones.
Savomis rankomis gaminant baldus, neišvengta ir klaidų. Todėl studentai aiškinosi, kas turėjo įtakos prastai gaminio kokybei.

„Ši užduotis sudėtinga, nes knygose apie tai neperskaitysi. Detales reikia pačiupinėti, nuplėšti apdailos juosteles, įžvelgti, kur padaryta klaida. Tam reikia patirties“ – aiškina Lauras Stučinskas, su studentais patirtimi pasidalijusios, gamybiniais įrengimai prekiaujančios UAB „Lintera“ technikas.

Beje, įmonių technologai pripažįsta, kad šis renginys naudingas ir jiems. Mat, susitikti su Vokietijos gamintojais, dirbant su jų produktais išgristi atsakymus į rūpimus klausimus daug progų nepasitaiko. Lietuvos baldžiai su tiekėjais iš užsienio dažniausiai susitinka tarptautinėse parodose, kuriose gaunama tik paviršutiniškos informacijos apie produktus.

Per brangu
Pasak Antano Baltrušaičio, Kauno technologijos universiteto Medienos mechaninės technologijos katedros vedėjo, tokie renginiai padeda studentams išmokti dirbti su naujais produktais.

„Seniai kalbama, jog studentams reikia ne tik teorijos, bet ir praktikos. Tačiau technologinės pakraipos studijose tai sunkiai įgyvendinama: net mažas šiuolaikiškas laboratorijos įrengimas, atitinkantis šių laikų įmonėse esančias technologijas, kainuoja itin brangiai. Tokių investicijų nei mes, nei kitos mokslo įstaigos Lietuvoje negali sau leisti“, – apgailestauja p. Baltrušaitis.

„Buvau ne kartą Vokietijos aukštųjų mokyklų praktinių užsiėmimų auditorijose, kuriose pilna naujausios įrangos. Liūdna pasidaro, kai jas palygini su mūsų mokymo įstaigų įranga. Norisi pakeisti padėtį, todėl ir tapome projekto partneriais. Svarbu ir tai, kad programoje pateiktos užduotys svarbios technologams praktikams“ – vertina Darius Mačernius, projekto partnerės, klijais ir minkštų baldų furnitūra prekiaujančios UAB „Arvielė“ direktorius.

Renginį organizavo VšĮ „Profat“. Tai pirmasis šios įstaigos organizuotas renginys technologinės krypties studentams.