Krizę jaučia, bet jai nesiruošia
Asta Šerėnaitė	2008.09.25 11:57 Skaityti komentarus (0)
Siekiant išsiaiškinti, kokių veiksmų Lietuvoje veikiančios įmonės, susidūrusios su ekonomine krize, imasi arba planuoja imtis, "Manager.LT" atliko tyrimą. Paaiškėjo, kad sunkumams iš anksto ruošiasi tik šeštadalis šalies bendrovių.

Apklausos duomenimis, 64% apklaustų įmonių atstovų teigia jaučiantys ekonominės krizės poveikį. Labiausiai tai veikia mažesnes ir gamybines įmones. Lėtėjant šalies ekonomikai gerokai sumažėjo bendrovių gaunamos pajamos, tapo sunkiau realizuoti produkciją ir paslaugas. Beveik 24% vadovų pajuto žaliavų brangimą, 20% – įmonės psichologinio klimato pokyčius. Šiek tiek daugiau nei 17% krizės poveikį jaučiančių įmonių papildomai susiduria du darbo jėgos trūkumu. Vis daugiau sunkumų kyla ir atsiskaitant su darbuotojais.

Tačiau, pasak apklausos rengėjų, tik 16,5% įmonių turi aiškią strategiją, kaip reikėtų elgtis susidūrus su ekonominiais sunkumais. 43% įmonių apie tai diskutavo, bet nenumatė nieko konkretaus.

Skaityti toliau

„Žūtbūt svarbu turėti strategiją, kaip elgtis, susidūrus su sunkumais. Įprasta manyti: „Bus problemų, tada ir pagalvosime“, tačiau, kai ateina tas „tada“, sunku galvoti, nes padėtis būna įtempta. Kur kas lengviau pritaikyti jau esamą planą“, – teigia Antanas Kairys, Manager.LT Vilniaus  regiono vadovas.

Tyrimo rezultatai rodo, kad įmonių ir darbuotojų lūkesčiai bei požiūris į tai, kokių veiksmų įmonė imtųsi ištikus krizei, skiriasi. Vadovaujančių atstovų dauguma nurodė, jog įmonė imtųsi pozityvių veiksmų, padėsiančių įveikti problemą – ieškotų naujų rinkų, stiprintų pardavimus, vykdytų darbuotojų mokymus. Įmonių atstovai taip pat minėjo, kad bandytų diegti naujas technologijas, daugiau bendrautų su darbuotojais, stiprintų įvaizdį ar keistų vadovą.

O darbuotojai labiau tikisi atlyginimo sumažinimo, atleidimo, taupymo kokybės ar reklamos lėšų sąskaita. Daugiau nei pusė apklaustų darbuotojų, siekdami įveikti lėtėjančią ekonominę padėtį, ketina apriboti savo išlaidas: 42,3% sieks mažinti  išlaidas ne pirmo būtinumo prekėms ir 14,9%  - visas išlaidas. Trečdalis jų ketina ieškoti papildomo pragyvenimo šaltinio. Tiek pat planuoja pakeisti darbą. Apie 26 % apklaustųjų ketina kelti kvalifikaciją, tikėdamiesi taip uždirbti daugiau pajamų. O 15 % respondentų tikina prašysiantys didesnio darbo užmokesčio.

Kaip teigia p. Kairys, šie tyrimo rezultatai rodo artėjančius pokyčius – iš vienos pusės daugės ieškančiųjų darbo, tačiau tuo pačiu – darbuotojai labiau apgalvos, ar verta keisti darbovietę.
„Žmogus, jausdamas įmonei gresiančius sunkumus, linkęs ieškoti priemonių, kaip pagerinti savo padėtį, taigi mąsto ir apie darbo keitimą. Tačiau žmonės dažnai tarsi prisimena seną patarlę ir bijo nuo vilko pas mešką pabėgti – patekti į įmonę, kuri yra dar sunkesnėje padėtyje. Todėl pretendentų turėtų daugėti, tačiau, jei jie nebus iš visiškai sunkioje padėtyje esančių įmonių, stačia galva keisti darbo nepuls“, – tikina specialistas.
Pasak jo, reiklesni bus ir darbdaviai, o atrankų specialistams reikės geresnių darbuotojų atrankos įgūdžių.

Tyrimo rezultatai taip pat parodė skirtumus tarp skirtingo dydžio įmonių: stambesnių įmonių atstovai dažniau mano, kad jiems gali tekti atleisti dalį darbuotojų. Jie taip pat teigia, kad krizės akivaizdoje verta mokymais didinti darbuotojų kompetenciją. Smulkesnės įmonės su sunkumais kovoti rengiasi kurdamosi naujas paslaugas ar produktus.

Įmonėse, kuriose dirba iki 50 darbuotojų,  žmonės labiau baiminasi bankroto grėsmės, mano, kad jų organizacija patirs didesnį ekonominės krizės poveikį. Jie taip pat dažniau nurodo, kad bendrovė jau patiria sunkumų realizuodama produkciją ar paslaugas.

Apklausoje, kuri buvo atlikta rugpjūtį, dalyvavo 176 Lietuvoje veikiančių (gamybinių, prekybinių, paslaugų teikimo) įmonių vadovai ir 463 gyventojai.   

Komentarai	Skaityti komentarus (0)

 

Rugpjūtį nedarbas kiek sumažėjo

Atnaujinta 09.03 09:45!

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 319.800 bedarbių, arba 14,8% visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,5 procentinio punkto mažiau nei praėjusį mėnesį. Iš viso paskutinįjį vasaros mėnesį įregistruota 17.800 bedarbių – 30,6% mažiau negu liepą.

Daugiau apie tai: Nedarbo lygis stabilizavosi

Nuovoka gerai, o išaiškinimas geriau

Šių metų pradžioje bene didžiausią piliečių pasipiktinimo Vyriausybe, politikais, net pačia valstybe bangą sukėlė žinia, kad didelė dalis jų yra skolingi, nes nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio. Dabar atsiranad nauja grėsmė tapti valstybės skolininkams.

Pasikeitė "Affecto Lietuva" vadovas

Kęstutis Naujokaitis iš IT paslaugų teikėjos UAB „Affecto Lietuva“ Individualių sprendimų departamento vadovo posto pakilo iki bendrovės generalinio direktoriaus.