VšĮ „Investuok Lietuvoje“ skaičiuoja, kad  Lietuvoje jau veikiantys investuotojai per artimiausius dvejus metus turi poreikį įdarbinti apie 850 žmonių, mokančių skandinavų kalbas. Spėjama, kad poreikį jaučia ir daugiau įmonių, taigi šis skaičius, tikėtina, yra dar didesnis. Paklausą turi inžinierių, buhalterinės apskaitos, finansų ir kitų sričių specialistai, kurie galėtų bendrauti viena iš skandinavų kalbų.

„Mes kalbame ir su naujais potencialiais investuotojais, kurie norėtų steigti paslaugų centrus, daugiausia dirbančius su Skandinavijos šalimis. Jie galėtų įdarbinti apie 2.000 žmonių, kalbančių danų, švedų, norvegų ir suomių kalbomis“, – potencialą mato Mantas Nocius, „Investuok Lietuvoje“ vadovas.
 
„Susiduriame su tokia padėtimi, kai investuotojai mums sako, kad Lietuvoje viskas labai patinka, duokite mums 300 žmonių, kalbančių daniškai, švediškai arba norvegiškai, ir mes atidarysime paslaugų centrą. Kol kas tiek žmonių, deja, pasiūlyti negalime. Bet, aš manau, kad suprasdami tą tendenciją galime neblogai pasirengti ir jau po metų ar dvejų pasiūlyti tas galimybes“, – viliasi p. Nocius.

Pasak jo, paklausos ir pasiūlos neatitikimas yra galimybė, o ne problema. Lietuva Šiaurės šalių investicijoms yra patraukli, taigi tokių darbuotojų poreikis – ilgalaikis. Patenkinus paklausą Lietuva turi progą mažinti nedarbą, didinti pajams į „Sodros“ biudžetą. Kalbų mokėjimas galėtų būti ir puiki pačių žmonių investicija į savo ateitį, karjerą. Juo labiau kad užsienio investuotojai Lietuvoje darbuotojams paprastai moka didesnį atlyginimą nei siekia šalies vidurkis.

***
Visą straipsnį skaitykite trečiadienio "Verslo žiniose"