Kodėl būtent „pabandyti“? Tiek interviu dėl darbo ar motyvaciniame laiške, tiek pačiame biure sakydami „aš pabandysiu“ netiesiogiai pasakote, kad abejojate savo sėkme, ne visas jėgas atiduosite užduočiai ir esate neužtikrinti dėl jos rezultato. Visa tai tikrai nėra perspektyvu, kai konkurencija dėl darbo vietų yra gan didelė. Mat darbdaviai ieško žmonių, kurie turi problemų sprendimo įgūdžių bei yra pasiryžę nuversti kalnus ir nenori tų, kurie tik „pabandys“.

Frazė „aš pabandysiu“ iš anksto užkoduoja nesėkmę, o „aš padarysiu“ – įkvėpimą ir pasitikėjimą.

„Pabandyti“ – yra vienas iš kelių žodžių, dėl kurių jūsų CV, net neperskaityta iki galo, gali atsidurti potencialaus darbdavio šiukšlių dėžėje.

Interviu dėl darbo metu, kai kandidatas turi pasirodyti idealiai, „pabandysiu“ mažų mažiausiai reiškia netikrumą. Darbdaviai ieško žmonių su kibirkštėle akyse ir pasitikėjimu savimi. Todėl labai svarbu, kokius žodžius vartojate.

O ir jau turint darbą reiktų vengti žodžio „pabandysiu“, nes tai gali būti suprasta, kaip nusivylimas užduotimi ir kartu, kaip vos menka galimybė, kad žmogus ją įvykdys. Išgirdus „pabandysiu padaryti laiku“, „pabandysiu baigti susitarimą“ ar „pabandysiu išspręsti problemą“, kitas klausimas dažniausia būna, ką reikia padaryti, kad būtų ne „pabandysiu“, o „išspręsiu“.   Todėl jei nejaučiate, kad pajėgsite atlikti užduotį, nesakykite „pabandysiu“, o paprasčiausiai pasirinkite labiau pasiekiamą tikslą. Vadovai labiau vertina tuos, kurie sprendžia problemas, o ne tuos, kurie ateina pas juos su problemomis.

Ne tik „pabandyti“ yra pavojingas žodis ieškant darbo ar jau dirbant. Netikrumą, negatyvumą ir prieštaringumą atspindi dar ir šie pavojingi žodžiai: „kada nors“, „jei“, „galbūt“, „niekada“, „įpratęs“, „negaliu“. Pavojų negauti darbo ar neišsilaikyti darbo vietoje kelia ir žargono vartojimas.

Niekam nėra naujiena, kad tiek verbalinėje komunikacijoje, tiek susirašinėjant žodžiai turi labai didelę reikšmę.  Tad ne bandykite, o darykite; ne abejokite, o tikėkite ir nesistebėkite, o veikite.