Esu GĖLIŲ PARDAVĖJA. Prie kapinių
cv.lt	2010.07.29 14:47 Skaityti komentarus (10)
Gyvenu netoli kapinių. Kažkada, dar ne taip seniai, pravažiuodama pro šalį, stabteldavau ir, nusipirkusi gėlių iš ten pardavinėjančių bobučių, dabindavau jomis savo kiemą. Dabar stoviu vienoje gretoje su tomis pačiomis bobutėmis ir viltingu žvilgsniu sutinku kiekvieną, atėjusį aplankyti kapų. Gal ką nors nupirks...

Geraisiais laikais, kurie man baigėsi prieš porą metų, kol dar turėjau darbą, garantuojantį pastovias pajamas, teko šiek tiek pakeliauti po pasaulį. Atsimenu, kaip Amsterdame, raudonųjų žibintų kvartale, langų vitrinose mačiau stovinčias moteris ir atsiduodančias galimų klientų apžiūrinėjimui.

Dabar stoviu ir aš. Ne vitrinoje, bet iš lentų sukaltoje ir plėvele aptrauktoje pavėsinėje. Man priklauso 6 kvadratiniai metrai. Į juos turi sutilpti mano užaugintos gėlės, kūrybingumas, lūkesčiai užsidirbti nors kiek. Ir, aišku, aš pati – varganos pavėsinės prie kapinių šeimininkė. Žmonės prieina, nužiūri visą turinį pavėsinės turinį, eina toliau... Būna, kad ir nuperka.

Skaityti toliau

O kažkada kas rytą skubėdavau į visai neprastą darbą, buvau dar neprastesnės, kaip tuomet atrodė, įmonės vadybininkė. Bet sunkmetis negailestingai sudėliojo taškus ant i – įmonė bankrutavo, o tokių vadybininkų kaip aš gatvėje atsidūrė tūkstančiai.
Jau pernai supratau, kad darbo artimiausiu metu nesusirasiu. Ėmiau žvalgytis, kokių alternatyvų yra pašonėje. O pašonėje – kapinės. Taigi prieš Vėlines visą mėnesį pardavinėjau prie jų chrizantemas, puokštes, žvakes.

Aišku, kad nesisekė. Nes neturėjau patirties. Nežinojau, kur pigiau nusipirkti dirbtinų gėlių, kitų reikmenų. Todėl pirkau brangiai.

Maža to, darydama puokštes, dėjau daug širdies: derinau spalvas, gėlių žiedus dėliojau taip, kad subtiliai derėtų, pagrindą pakavau į tam skirtą celofaną, perrišdabau juodu kaspinu. Padarau, pasižiūriu – nepatinka, vėl išardau. Žodžiu, dariau taip, kad man pačiai patiktų.

Tik niekam to subtilumo nereikėjo. Pirkėjai dažniausiai ėjo pro mane lyg pro tuščią vietą ir pirko akis draskančias puokštes, kur tarp eglišakių įkišti keturi arba šeši baisūs kaip gyvenimas – ryškiai violetinės, salotinės, rožinės ar oranžinės spalvos – tiesiog plastmase atsiduodantys žiedai. Dar labai gerai „ėjo“ tos puokštės, kurios buvo apipurkštos bronza ar sidabru, skirtu ratlankiams dažyti.

Tiesa, pardaviau ir aš kažkiek, bent į nuostolį neįbridau. Bet grynas uždarbis – vos keli šimtai litų. Šiek tiek mažoka už viso mėnesio darbą naktimis – tuomet darydavau puokštes, - ir kiauras dienas šaltyje stovėdavau jas pardavinėdama.

Kai pamatydavau savo buvusius klientus ar bendradarbius, slėpdavausi už mašinos ar medžių. Nes buvo gėda, kad aš – vadybininkė – stypsau prie kapinių...
Dabar, pamačiusi kokį nors pažįstamą, moju jam iš tolo. Jis nustemba, persimetame pora žodžių, ir dažniausiai nuperka iš manęs. O ką daryt? Nes jau nuo ankstaus pavasario aikštelė prie kapinių – 6 kvadratiniai metrai - mano darbo vieta. O pardavimus, kaip žinia, reikia skatinti.

Dabar sekasi šiek tiek geriau nei rudenį, nes jau turiu patirties. Bet neturiu „naglumo“. Vis dar. Nemoku pirkėjo tempti už skvernų prie savo gėlių, nesugebu rėkauti, kad pirktų iš manęs, nes čia pigiau... Ir jei ateina kokia vos paeinanti babytė, prisibėrusi maišiuką centų, paduodu aš jai už savikainą, dar ir nemokamai kelias gėles pridedu.  Kaip „neprasta“ vadybininkė, žinau, kad toks elgesys nedovanotinas. Tik negaliu kitaip.

Žmonių dabar mažai – kas čia lėks per karščius į kapines. Turiu daug laisvo laiko: sėdžiu, stebiu, kaip žydi mano gėlės, knygas skaitau, persimetu keliais žodžiais su šalia pardavinėjančiomis „kolegėmis“. Už tai grįžusi namo dirbu iki išnaktų: gėles ir persodinti reikia, ir išravėti, patręšti, kai kurias apkarpyti, kasdien palaistyti.

Žodžiu, sukuosi, nors uždarbis – katino ašaros. Bet vasara baigsis, pirkėjų ims daugėti. Bus Vėlinės, tad peržengsiu per savo skonio standartus ir „prikepsiu“ baisiųjų puokščių. Na jeigu pirkėjui tokių reikia...

Anksčiau išdidžiai pareikšdavau, kad kvailas lietuvių bruožas vergauti kapams. Dabar atsiimu savo žodžius. Jūs tik važiuokite, tik prižiūrėkite kapus, dažniau keiskite gėles, nepamirškite uždegti žvakių.

Nes nuo jūsų rūpesčio išėjusiais Anapilin priklauso mano uždarbis. Patikėkite, kiaurą dieną prastovėti pavėsinėje – ačiū dievui, kad ne vitrinoje – ir vakare parsigabenti absoliučiai viską, ką iš ryto buvau atsivežusi, yra daugiau nei apmaudu.

Ir nepelninga. Sakau jums kaip vadybininkė. Deja, buvusi vadybininkė. Bent jau kol kas.

Ką aš iš tiesų manau apie savo darbą?
Nauja cv.lt rubrika, kurioje atvirai ir nuoširdžiai skirtingų profesijų atstovai pasakoja apie savo darbą: kodėl dirba būtent tai, kas šiame darbe patinka, kas liūdina, kiek uždirba, atskleidžia kitas detales. Tai ne sėkmės istorijos, gali būti ir ne visai tipinės. Tai lyg trumpi eilinio gatvėje sutikto žmogaus monologai . Kviečiame skaityti ir komentuoti.
Taip pat kviečiame ir jus parašyti, ką manote apie savo darbą. Pasakojimus siųskite mums į info@cv.lt. Įdomiausius publikuosime.

Dalintis: Blakė Facebook Twitter MySpace LinkedIn
_	Skaityti komentarus (10)

 

Didesnių atlyginimų teks palaukti

„Hay Group“ Lietuvos atlyginimų rinkos tyrimas parodė, kad nuo 2009 m. gegužės iki 2010 m. gegužės mėn. toje pačioje pareigybėje dirbančių žmonių atlyginimai vidutiniškai sumažėjo 2,3%. Kitais metais atlyginimų didinimo neplanuoja daugiau nei pusė įmonių. Tikėtina, kad atlyginimai kils porą metų atsilikdami nuo ekonominio atsigavimo.

Daugiau apie tai: Ar jau metas prašyti didesnės algos | Atlyginimai nedrąsiai ima didėti | Ketinančiųjų didinti algas daugėja | Algas ne tik mažino, bet ir didino

Prezidentė verčia lipti ministrą Kazlauską iš traukinio

Prezidentei Daliai Grybauskaitei neprireikė planuotos susitikimo valandos su aplinkos ministru Gediminu Kazlausku. Per mažiau nei pusvalandį šalies vadovė išsakė kritišką požiūrį dėl aplinkos ministro "absoliutaus neveiklumo“ visose srityse.

Ar jau metas prašyti didesnės algos

Vis daugiau įmonių jau pradeda atsispirti nuo dugno. Darbo rinkoje irgi jaučiamas šioks toks sujudimas. O čia dar ir Statistikos departamentas pranešė, jog vidutinė alga, nuo 2008 m. spalio smukusi žemyn, šiek tiek ūgtelėjo. Gal ir jums pats laikas darbdavio paprašyti padidinti algą?Komentarų: (3)

Daugiau apie tai: idesnių atlyginimų teks palaukti | Ketinančiųjų didinti algas daugėja | Kone pusė darbdavių planuoja didinti algas