Statistikos departamento atlikto daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų profesinės veiklos statistinio tyrimo duomenimis, 2009 m. pabaigoje dauguma (95,7%) mokslo daktarų buvo aktyvūs darbo rinkos dalyviai, tik 0,4%  jų buvo bedarbiai, o 3,9% – ekonomiškai neaktyvūs asmenys (rentininkai, pensininkai ir kt.).

Daugiau kaip 80% dirbančių daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų buvo patenkinti savo darbo sąlygomis, tobulėjimo galimybėmis (80, %), intelektualiniais darbo iššūkiais (85,6%), savarankiškumo lygiu (90,9%). Tyrimo duomenimis, savo alga labai arba iš dalies patenkinti buvo 59,6% daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų, tai 12,8 procentinio punkto daugiau negu 2006 metais.

Palyginti su 2006 m., dirbančių mokslo daktarų skaičius padidėjo 3,3 procentinio punkto. 2009 m. 79,5% daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų dirbo mokslo tiriamąjį darbą, iš jų dauguma (75,1%) – aukštojo mokslo sektoriuje, tačiau pastarųjų dalis, palyginti su 2006 m., sumažėjo 2.3 procentinio punkto.

Dauguma (99,6%)  daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų yra Lietuvos piliečiai. Užsienio piliečiai sudarė 0,4% visų mokslo daktarų, gyvenančių Lietuvoje, iš jų 0,3% buvo nuolatiniai Lietuvos gyventojai.

Dauguma turinčiųjų daktaro mokslo laipsnį – vyresni nei 45 metų asmenys: 45–54 metų amžiaus  mokslo daktarai sudarė 27,8%, 55–64 metų – 24,3%, o 65–69 metų – 11% visų daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų. 2009 m., palyginti su 2006 m., 5,4 procentinio punkto padidėjo 35–44 metų amžiaus asmenų, turinčių daktaro mokslo laipsnį, skaičius.

Daugiau nei pusė (56,3%) daktaro mokslo laipsnį turinčių asmenų – vyrai. Palyginti su 2006 m., moterų dalis (43,7%) padidėjo 3 procentiniais punktais. Vyrai sudarė daugiau kaip du trečdalius vyresnio amžiaus mokslo daktarų (65,9% iš 65–69 metų amžiaus daktarų). Tarp jaunesnių mokslo daktarų vyrų ir moterų dalys beveik vienodos: moterys sudarė 48,3%, vyrai – 51,7% mokslo daktarų iki 35 metų ir atitinkamai 53,9% ir 46,1% – 35–44 metų amžiaus grupėje.