Socialinėje aplinkoje yra daug įvairių cinizmo sąvokų – nuo itin negatyvių iki pozityvių. Pavyzdžiui, vieni autoriai, nagrinėjantys cinizmo fenomeną, sako, jog tai – įžūlumas, akiplėšiškumas, šiurkštus atvirumas, ignoruojantis tradicinę moralę ir žmones, kiti teigia, kad cinizmas yra nemalonus, bet nesunkus būdas pasakyti tiesą. Taigi net ir cinizmo apibrėžimų gausa nepadeda suformuoti vieningos nuomonės apie tai, kaip reikėtų šį bruožą vertinti.

Kartais – išeitis
Dažniausiai cinikams priskiriami bruožai – kritiškas mąstymas, ironija bei avantiūrizmas. Didžiausia kritiško mąstymo vertė kildinama iš to, jog jis yra gera priemonė savigynai – padeda apginti savas ideologijas bei elgesio standartus. Ironijos visuomenė nesupranta ir laiko ją galimybe išjuokti bei įžeisti žmogų, o avantiūrizmo ir nepamatuotos rizikos – paprasčiausiai bijo.
Tačiau cinizmas, kaip ir daugelis kitų dalykų socialiniame gyvenime, negali būti vertinamas vienareikšmiškai. Iki šiol mūsų visuomenėje ignoruojami cinizmo teikiami privalumai, pavyzdžiui tai, kaip cinizmas padeda atsisakyti stereotipų ir bet kokio išankstinio nusistatymo.
Pagrindinė ciniko veikla yra būtent gebėjimas kritiškai vertinti bei reikšti kritiką.
Iš esmės nepiktybinis, nekraštutinis cinizmas tiek versle, tiek politikoje yra pateisinamas: kartais ciniškas ir tiesus tiesos išsakymas yra daug naudingesnis nei gražūs, pompastiški, šventu melu „pasaldinti“ žodžiai.
Šiuo metu, kai gerokai susitraukė šalies ekonomika, dauguma įmonių bando gelbėtis nuo išnykimo. Vienas būdų – 15–20%, o dažnai ir didesnis atlyginimų mažinimas. Darbuotojų atžvilgiu toks elgesys gali būti laikomas cinišku – mažėjančių verslininko pajamų našta tenka darbuotojui. Tačiau šį cinišką elgesį galima pateisinti ir traktuoti kaip teisingą bei neišvengiamą: jei darbdavys nesiimtų tokio sąnaudų mažinimo, jam tektų atleisti dalį darbuotojų, o gal ir visiškai likviduoti įmonę.
Kitaip tariant, cinizmas neretai padeda rasti racionalų sprendimą net ir tais atvejais, kai optimalus sprendimas iš tiesų yra „antras geriausias sprendimas“, t. y. nebūtinai tenkinantis visas puses, bet toks, be kurio kitos alternatyvos būtų nepriimtinos visiems. Taigi iš esmės vadybiniu požiūriu cinizmas labai efektyvus.

Ne kiekvienam
Dauguma verslo organizacijų vadovų bei lyderių virsta kosmopolitais: šiandien jau nebesvarbu, kokios tautybės ar pilietybės yra žmogus, daug svarbiau tampa jo išsilavinimas ir kompetencija. Toks darbuotojas galbūt gyvena Lietuvoje, o dirba Prancūzijoje, Ukrainoje ar Jamaikoje. Taigi tai, kas skatina vadovus priimti tokius iš pažiūros keistus sprendimus ir kas juos pačius verčia tapti kosmopolitais, yra cinizmas: verslo pasaulyje galioja ciniška taisyklė – kas moka, tam ir šoku.
Žinoma, tikriausiai nė vienas neįsivaizduojame aukščiausiojo vadovo – ciniko, kadangi geram lyderiui reikia empatijos, jam labai praverčia emocinis intelektas – geram lyderiui šiandien jau nebepakanka vien gebėjimo gerai protauti. Taip pat cinikas neįsivaizduojamas personalo valdymo srityje.
Vis dėlto ciniku gana sėkmingai galėtų būti organizacijos strateginio planavimo skyriaus vadovas: tarkime, įmonė žada žengti žingsnį į naują sritį, kuri labai patraukli įmonės vadovui, nes jis jai jaučia sentimentų. Akivaizdu, jog racionalaus sprendimo toks vadovas padaryti negalėtų, tačiau ciniškas strateginis patarėjas galėtų kritikuoti planuojamus sprendimus bei sumažinti riziką. Ir nors tai būtų ciniška, bet tikrai objektyvu, teisinga ir palanku verslo sėkmei. Drauge tai leistų įmonei išvengti galimų klaidų.

Atranda kelią
Prasidėjus ekonominiam nuosmukiui laimėjo tos verslo organizacijos, kurios greičiausiai – tai dažnai reiškė – ciniškiausiai – pasikeitė ir nukreipė įmones radikalių pokyčių keliu. Taigi cinikas pokyčių valdymo srityje yra labai reikalingas: jis nurodo geriausią kelią. Vis dėlto cinikas organizacijoje yra ne tam, kad pristatytų sprendimus kolegoms ar būtų atsakingas už ėjimą keliu, kurį pats nurodė – tuo turėtų rūpintis kiti žmonės.
Taigi iš esmės cinikai organizacijoje reikalingi ten, kur reikia priimti greitus bei racionalius sprendimus, o kliudo ten, kur vyrauja socialiniai ryšiai ir esama emocinės įtampos.
Be to, cinikas labai praturtina komandą. Gerai komandai sudaryti yra būtini 4 tipų nariai: idėjų generatoriai, kritikai, tobulintojai bei „darytojai“. Cinikas kritiko vaidmenyje – idealus asmenybės tipas. Kitų komandos narių dažnai ne itin mėgstamas, tačiau dedantis kone svariausią (po idėjas generuojančiųjų) indėlį į komandos rezultato sėkmę.
Cinizmas organizacijai gali atnešti naudos, tačiau ši gali išryškėti tik ilgalaikėje perspektyvoje – trumpu laikotarpiu tikėtinos žmonių nuoskaudos, pajuoka, net kvaila rizika.
Cinizmas verslo lyderiams šiandien gana reikšmingas vien dėl to, jog jis padeda greičiau priimti sprendimus ir suprasti tikrąją daiktų bei reiškinių prasmę čia ir dabar. Be cinizmo darosi vis sunkiau ir uždirbti pelno, ir pasiekti politinių tikslų.
Vis dėlto nereikėtų persūdyti kasdienybės cinizmu, taigi „vartokite atsakingai“ .