Iš tarnybos į... RSS
Artūras MankevičiusDirbs INVESTUOK žurnalas (vyriausiasis redaktorius).

Irma ŽukauskaitėPalieka Europos humanitarinis universitetas Vilniuje (komunikacijos koordinatorė), nuo šiol dirbs „Le Meridien Vilnius“ (viešųjų ryšių vadybininkė).

Ramūnas JanonisPalieka „Affecto Lietuvos“ (generalinis direktorius).

Vilmantas PečiūraPalieka „Beogradska industrija piva” (direktorius), nuo šiol dirbs "A.L.D." (direktorius).

Kas savaitę gaukite šviežiausias karjeros naujienas!

Naujienlaiškio pavyzdys

Verslo naujienos RSS
Uspaskichas skelbia dalyvausiantis savivaldybių rinkimuose
JAV sumažėjo naujų bedarbio pašalpos prašytojų
Baldų prekybininkę "Renleną" "Akropolyje" keičia 24 nuomininkai
"Fima" antrinė įmonė modernizuos "MAZ" gamyklą Baltarusijoje
Interneto žemėlapyje pažymėta tarša pasirodė esanti mazutas
Atlyginimo palyginimas
Pasitikrinkite, ar jūsų atlyginimas atitinka kitų panašų darbą dirbančių žmonių pageidavimus

DARBO APRAŠYMAS
JŪSŲ ATLYGINIMAS
Atlyginimo skaičiuoklė

JŪSŲ ATLYGINIMAS

"Ant popieriaus"
Vaikų skaičius
Auginu

"Į rankas"
NPD
Papildomas NPD
Pajamų mok. 15%
Privalomo sveikatos draudimo mok. 6%
Sodra 3%

DARBDAVYS MOKA

Sodra 30,98%
Gar. fondas 0,1%
Iš viso

Papildoma nauda – ne dėl mados
PersiųstiSpausdinti
Papildoma nauda – ne dėl mados
Neda Songinaitė, „Hay Group“ direktorė Baltijos šalims2010.07.19 14:44
Skaityti komentarus (0)
Nors sunkmetis dar nepasitraukė, tačiau motyvacija reikalinga visais laikais. Papildoma nauda taikoma ir Lietuvoje, tačiau mūsų šalyje ji sudaro vos 2–5% atlyginimų paketo, todėl ir jos valdymo logika gerokai skiriasi nuo Vakarų valstybių praktikos. Kai kur, pavyzdžiui, Belgijoje, papildoma nepiniginė nauda sudaro iki 45% individualaus atlyginimų paketo.  

Sveikatos ar gyvybės draudimas, įmonės automobilis, sporto klubas, papildomos laisvos dienos, šventės darbuotojams, degalų ir telefono pokalbių išlaidų kompensavimas ir kita nauda darbuotojams taikoma ir Lietuvos įmonėse. Tačiau toks būdas pasirenkamas dažniausiai atsižvelgiant į tai, kiek jis yra paplitęs rinkoje ir kaip jį valdo konkurentai. Pasirinkimą taip pat lemia mokestinės lengvatos. Šiuo metu populiaresnė tokia nauda, kurią taikydama įmonės gali susigrąžinti dalį įmokėtų lėšų. Mažiau atsižvelgiama į tą nepiniginę  naudą, kuriai darbuotojai jaučia didesnį poreikį.

Renkantis ir sudarant papildomos naudos paketą, organizacijoms vertėtų skaičiuoti ne tik sąnaudas, bet ir gerai apgalvoti, kiek ji yra prasminga ir kiek atspindi organizacijos vertybes. „Hay Group“ požiūriu, papildoma nauda organizacijose atlieka komunikacijos funkciją – įtvirtina bendrovės vertybes ir stiprina organizacijos kultūrą. Todėl jos pasirinkimas padeda darbuotojams geriau suvokti įmonės tikslus ir principus. Taip pat svarbu, kad įmonės diegtų darbuotojų poreikius atspindinčią naudą, kitaip ji negalės atlikti savo paskirties ir bus neprasminga investicija.

reklama:

Nubraukė biudžetus
Kadangi daugumoje Lietuvos įmonių papildomos naudos paketas nėra aiškiai susietas su organizacijų vertybėmis, pernai, prasidėjus taupymo vajui, bendrovės lengva ranka nubraukė šiuos biudžetus. Be to, tokį požiūrį lėmė ir tai, kad papildoma nauda nėra įtvirtinama  jokiuose sutartiniuose įsipareigojimuose tarp darbdavio ir darbuotojo. „Hay Group“ 2010 m. sausį atliktas tyrimas rodo, kad daugiau nei pusė apklaustų įmonių teigė sumažinusios papildomos naudos paketų biudžetus.

Papildoma nauda sudaro vos kelis bendro atlyginimų paketo procentus. Todėl toks žingsnis sąnaudoms taupyti didelės įtakos neturėjo, tačiau stipriai paveikė darbuotojų motyvaciją ir apskritai komfortą darbe. Dalis įmonių, kurios paskubėjo atsisakyti papildomos naudos  pernai, šiais metais prie svarbiausių užduočių pabrėžė svarbiausiųjų dalykų sugrąžinimą į atlyginimų paketą.

Kitokia tvarka
Sunkmetis davė ir gerų postūmių verslui. Dalis „Hay Group“ tyrime dalyvavusių įmonių teigė, kad  skaičiuodamos ir taupydamos lėšas  jos nustatė tvarką, pagal kurią yra skiriama papildoma nauda – sudarė telefonų naudojimo, degalų limitus, sveikatos draudimo taisykles. Taip pat padaugėjo ir komunikacijos apie papildomą naudą – už ką ji yra arba bus teikiama. 

Tyrimas parodė, kad 2009 m. antroje pusėje karpymui atspariausi išliko papildomo sveikatos draudimo biudžetai. Taip pat mažai keičiamos buvo ir gyvybės draudimo išlaidos. Tai galima paaiškinti tuo, kad sveikatos ir gyvybės draudimas dažniausiai suteikiamas įmonių vadovams ir vertingiausiems specialistams, juos siekiama išlaikyti įmonėse.
Labiausiai paplitusi ir mažiausiai keičiama papildoma nauda pernai – tarnybiniai automobiliai ir pokalbių  mobiliuoju telefonu limitai.
Pernai 60% įmonių pripažino nekeitusios jų biudžeto. Šiais metais 71% įmonių neketina keisti tarnybinių automobilių naudojimo  biudžetų, o 85% nežada koreguoti mobiliųjų telefonų išlaidų biudžeto.

Būtina pasverti
Norint įgyvendinti papildomos naudos taikymo sistemą, pirmiausia reikėtų atsižvelgti į įmonės demografinį vaizdą  – koks yra darbuotojų amžius ir gyvenimo būdas. Lietuvoje toks paketas dažniausiai sudaromas aklai kopijuojant tai, ką daro kitos įmonės ir kas populiaru rinkoje, nekreipiant dėmesio į tai, kokią vertę iš tiesų papildoma nauda sukurs darbuotojams ir kokia bus investicijų grąža.

Taip pat svarbu apsibrėžti ir darbuotojams išaiškinti, kokias funkcijas atlieka skirtingi atlygio elementai ir už ką jie yra skiriami. Dalis įmonių pastaraisiais metais mažino fiksuotąjį atlyginimą ir padidino kintamąją dalį, nes manė, kad darbuotojams taip bus geriau, tačiau neatsižvelgė į jų poreikius – neapgalvojo, kaip toks sprendimas paveiks darbuotojų motyvaciją.  Pavyzdžiui, siekiant valdyti atlyginimų paketą, pardavimų srityje dirbantiems žmonėms buvo mažinamas bazinis atlyginimas, bet skiriamas įmonės automobilis. Toks sprendimas pasiteisina tuo atveju, jei prekybos srityje dirbančio žmogaus didžiąją atlyginimo paketo dalį sudaro kintamasis atlyginimas ir jis skatina siekti gerų rezultatų. Tuomet sumažėjęs bazinis atlyginimas ir padidėjusi papildomos naudos dalis racionaliai papildo viena kitą.

Straipsnis publikuotas "Verslo žinių" rubrikoje "Vadyba" liepos 22 dieną.


Visa portale cv.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo ir aiškios nuorodos į cv.lt kaip informacijos šaltinį.


 

Pirmojo puslapio naujienos
Dienoraščiai
Praradote darbą? Gyvenimas tęsiasi

Psichologė G. Petronienė: Praradote darbą? Gyvenimas tęsiasi (17)

Ką aš iš tiesų manau
apie savo darbą
Nauja cv.lt rubrika, kurioje atviri ir nuoširdūs pasakojimai apie savo darbą. Pasakojimus siųskite adresu info@cv.lt. Įdomiausius publikuosime.
Siūlome pažiūrėti
Geidžiamiausias darbdavys Geidžiamiausias darbdavys 2010

Kiekvieną pavasarį mes rengiame savo lankytojų apklausą, kurį darbdavį jie rinktųsi mieliausiai.



Lietuvos universitetų reitingas Aukštųjų mokyklų reitingas 2010

Susipažinkite su kasmet sudaromo reitingo rezultatais.