Tai numatyta ministerijos parengtame Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymo projekte.

Įsigaliojus šiam siūlymui, būtų sudarytos palankesnės sąlygos ne tik verslui, bet ir dirbantiesiems. Įmonių vadovams būtų paprasčiau rasti kvalifikuotų specialistų trumpalaikiams darbams, jiems nebereikėtų kreiptis į tarpininkus ar patiems ieškoti reikiamų specialistų bei juos įtikinėti laikinai, pavyzdžiui, kelis mėnesius, dirbti. Tokiais atvejais, kai darbdavys negali pasiūlyti stabilumo ir garantijų, jog žmogus dirbtų ilgą laiką, paprastai būna sudėtinga rasti norinčių dirbti.

Tuo tarpu dirbantieji būtų kur kas labiau socialiai apsaugoti ir užtikrinti, kad turės pragyvenimo šaltinį, gaus pajamų. Tai leistų žmonėms jausis finansiškai saugesniais dėl rytojaus.

Kitaip tariant siūloma, kad darbuotojai būtų laikomi dirbančiais laikinojo įdarbinimo įmonėje ir galėtų naudotis visomis garantijomis. Ypač svarbu tai, kad tuo metu, kai darbuotojas nebus įdarbintas, laikinojo įdarbinimo įmonė turės mokėti ne mažesnį kaip minimali mėnesinė alga atlygį už prastovos laiką. Su darbuotojais galės būti sudaromos tiek terminuotos, tiek neterminuotos laikinojo darbo sutartys.

Siekiant užbėgti už akių galimiems piktnaudžiavimams ir darbuotojų išnaudojimui, numatyta laikinojo įdarbinimo įmonių priežiūra, kurią vykdys Valstybinė darbo inspekcija, kuri taip pat užtikrins laikinųjų darbuotojų teisių apsaugą.

Jei šiam siūlymui būtų pritarta, Lietuvoje būtų teisiškai reglamentuota laikinojo įdarbinimo įmonių veikla – darbuotojų nuoma, kas leistų kurti darbo vietas.

Įdarbinimo per laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas buvo parengtas atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos, reglamentuojančios darbą per laikinojo įdarbinimo įmones, nuostatas.

Dėl šio įstatymo dar turės apsispręsti Seimas ir Prezidentė.