Didžiausia klaida, kurią gali padaryti ieškantysis darbo, apie atlyginimą užklausti tada, kai tik yra kviečiamas į pokalbį. Paprastai darbdaviai su tokiais kandidatais net nebenori veltis į tolesnes diskusijas, nes žmogus parodo, kad jam rūpi tik pinigai, t. y. ką jis gaus iš įmonės, o ne tai, ką ir pats jai gali duoti.

Protingiausia, jei pokalbio metu palauksite, kol apie atlyginimą pirmasis prabils darbdavys. Patartina apskritai per pirmąjį pokalbį neužsiminti apie atlyginimą, jeigu apie tai kalbos neužveda kita pusė. Piniginius reikalus reikėtų aptarti kaip galima vėliau. Išlaukus tinkamo momento, galima sulaukti daug vertingesnio pasiūlymo, nei kad būtumėte prašę.

Diskusiją dėl atlyginimo pradėti pačiam galima nebent tuomet, kai esate „stiprus“: užimate stiprią poziciją atrankos procese, esate finaliniuose atrankos etapuose ir likote tarp keleto kandidatų, iš kurių darbdavys rinksis.

Jei ir finaliniuose etapuose darbdavys nepradeda pokalbio apie atlyginimą, būtų galima pradėti šią diskusiją klausimu: vertinant mano „x“ metų patirtį ir „y“ kvalifikaciją, kokio atlyginimo galėčiau tikėtis jūsų įmonėje?

Taip pat iškelti tokią diskusiją verta ir tada, kai turite tvirtą ir konkrečią savo pageidaujamo atlygio kartelę, nuo kurios esate pasiruošęs svarstyti darbo pasiūlymus. Be to, vertinate savo laiką ir siekiate iškart išsiaiškinti, ar įmonė galės jūsų lūkesčius pateisinti.
Tuomet galite atskleisti savo atlygio ribas.

Vis dėlto svarbiausia neturėti per didelių lūkesčių – įvertinkite realią šiandieninę įmonių padėtį. Aišku, savo patirties ir gebėjimų sumenkinti nereikia, bet pageidavimų kartelę nuleisti vardan perspektyvos kartais apsimoka.