Siekiantiems įsidarbinti siūloma ieškotis darbo vietos patiems ir per personalo nuomos agentūras. Taip esą būtų galima naudotis abiejų pusių teikiamais privalumais.

„Nemažai darbo pasiūlymų yra sandėliuose, prekybos centruose, parduotuvėse. Taip pat ieškomi darbuotojai skrajutėms dalinti arba produktams pristatyti gatvėse bei į prekybos vietas“, - sako Valerija Buzėnienė, UAB "Simplika" personalo nuomos direktorė.

Aktyviausi darbo vietų pasiūlos miestai išlieka tie patys - Vilnius, Kaunas, Klaipėda bei Palanga.

Pridėtinė vertė

Personalo nuomos agentūrų atstovai teigia, jog šiuo metu įmonės nebegaišta laiko ieškodamos darbuotojo kelioms savaitėms ar mėnesiui, todėl administravimo ir atrankos pozicijas dažniau patiki įdarbinimo agentūroms. O ir patys klientai vis dažniau atranda sąvokos „pakaitinis darbuotojas“ pridėtinę vertę.

„Lengviausia susirasti darbą yra jaunimui - turime nemažą kiekį pasiūlymų būtent administracinėms pozicijoms – asistenčių, administratorių, sekretorių, duomenų įvesties specialistų. Įdarbinimo laikas taip pat svyruoja nuo dviejų savaičių iki kelių mėnesių“, - teigia p. Buzėnienė.

Belyginant dabartinę situaciją su ankstesniuoju pusmečiu, galimybės rasti darbo vietą ganėtinai išaugo. Šiuo metu labiausiai ieškomi darbuotojai gamybiniame sektoriuje, taip pat suaktyvėjusios prekybos, reklaminių akcijų, skrajučių dalinimo darbo vietų paklausos.

„Daugelis studentų ar įsidarbinusiųjų sezoniniam darbui užsienyje išvyksta, todėl darbo vietos atsilaisvina ir yra priimami darbuotojai terminuotam laikotarpiui. Tai įneša šiokį tokį balansą: likusieji Lietuvoje turi didesnes galimybes įsidarbinti išvykusiųjų vietose“, - teigia Valdas Strazdas, UAB "Starjobs" personalo nuomos generalinis direktorius.

Besikreipiančiųjų į personalo nuomos agentūras vasaros laikotarpiui srautas ypač padidėja pasibaigus mokslo metams, studentų sesijoms arba žmonėms grįžus iš užsienio.

Derybos tarp šalių
Pasak pašnekovo, tiek laikinajame, tiek nuolatiniame darbe yra artėjama prie balanso, kuomet darbdavys su darbuotoju derasi. Prieš sunkmetį dažniausiai sąlygas diktavo darbuotojai, o darbdaviui nelikdavo nieko kito, kaip tik mokėti nepagrįstai didelį atlyginimą. Per krizę padėtis kardinaliai pasikeitė: dažnas darbdavys elgdavosi kaip panorėjęs, nes žmonės, bijodami prarasti darbo vietas, su tuo taikstydavosi.

„Labai tikimės, kad bent jau artimiausiu metu neteks sugrįžti į 2007 metus, kuomet svarstyklės buvo nusvirusios darbdavio nenaudai ir darbdavys dažnai už nepakankamą kvalifikaciją turėdavo mokėti didelį darbo užmokestį“, - sunkmečio pradžią prisimena p. Strazdas.

Lieka neaiškumų
Nors laikinųjų darbuotojų paklausa didėja, tačiau vis dar yra neaiškumų, kuriuos ypač jaučia kavinių bei restoranų vadovai.

„Neįsigaliojus laikinajam įdarbinimo įstatymui, jaučiama baimė iš kavinių, kuriose yra didesnė materialinė atsakomybė. Lieka neaišku, kaip būtų sprendžiamas grynųjų pinigų klausimas, kurie paimami iš kliento, perduodami į kasą, tačiau atsiradus tų pinigų trūkumui. Kavinei būnant tiesioginiam darbdaviui, trūkumas būtų išskaičiuotas iš darbuotojo atlyginimo, tačiau esant dar ir trečiai šaliai kyla problemų“, - p. Strazdas tikisi, jog įsigaliojus laikinojo įdarbinimo įstatymui, bus aišku, kaip turi būti paskirstoma atsakomybė tarp laikinojo darbo naudotojo ir paties darbuotojo.

Laikinojo įdarbinimo įstatymas įsigalios šių metų gruodžio 1 dieną. Tikimasi, jog nuo tada neaiškumų liks mažiau.