Į įvaizdžio aspektus dėmesys kreipiamas priklausomai nuo to, į kokią poziciją žmogus pretenduoja. Pavyzdžiui, viešųjų ryšių, rinkodaros specialistų atrankose gali būti kreipiamas dėmesys ir į aprangos kodą, ne vien žmogaus asmenybę. Nes tokios pozicijose svarbus prezentavimo momentas, stilius.
„Kartais jau einant iki susitikimų kambario kai kurie kandidatai pradeda megzti pokalbį, tai irgi gali rodyti, kad žmogus yra laisvai bendraujantis, kokia jo kalbos maniera, kaip jis galėtų bendrauti su klientais ar atrodytų eidamas į susitikimus“, – pasakoja Kristina Mėlynytė, UAB „Associates“ personalo projektų vadovė.

Specialistė sako, kad neigiamą kandidato įvaizdį gali sudaryti vėlavimas, nemalonus balso tonas, arogancija. Bet dažnam pažįstamas jaudulys į šią kategoriją patenka tik tada, kai būsimas darbas susijęs su padidinto streso sąlygomis.
„Dažnas per darbo pokalbį jaudinasi, bet tai lengvai atpažįstama ir iš esmės nedaro įtakos priėmimui į darbą. Juk yra aibė šalutinių priežasčių, kodėl taip gali būti, nors žmogus ir yra savo srities profesionalas. Bet kartais įmonė pasirenka tokį atrankos modelį, pavyzdžiui, dėl būsimo didelio streso darbo vietoje. Tada jaudulys gali kainuoti darbo vietą. Bet tik taip galima atsirinkti tikrai tinkamą žmogų, tai pravartu abiems pusėms“, – dėsto pašnekovė.

Milda Autukaitė, „Swedbank“ personalo departamento vadovė, sako, kad mūsų šalyje nemažai kalbama apie tai, kad darbdaviui sužavėti reikalingas įvaizdis. Tačiau specialistė mano, kad svarbiau yra apgalvoti savo siekius ir norus, ką galima pasiūlyti darbdaviui ir ko iš jo tikimasi. Todėl svarstyti „ekstra“ įvaizdžio klausimus – nėra būtina.
„Tam tikra prasme kažkokio įvaizdžio kūrimas yra netgi pavojingas – jeigu, pavyzdžiui, dailininkas staiga pradeda vaidinti labai didingą verslininką arba analitiką, tai galų gale darbdavys vis tiek susigaudys, kad taip nėra. O nuo to atsiranda labai negeras prieskonis. Siūlyčiau pagalvoti apie savo prisistatymą darbdaviui kaip žmogaus, pajaučiant koks yra natūralus asmeninis įvaizdis, charakteris, asmenybė“, – sako p. Autukaitė.

Aprangos stilius turėtų būti tvarkingas, tačiau nebūtina eiti apsirėdžius lyg į karaliaus vestuves. Daug svarbiau tai, ar žmogus aprangoje jaučiasi patogiai, nesivaržo. Priešingu atveju viskas atsispindės žmogaus elgesyje, kalbėsenoje.
„Einant į svečius visi pagalvojame, kaip apsirengti, susišukuojame, pamąstome, kas tame žmonių rate yra priimtina dėvėti. Darbo pokalbiai irgi panašūs. Darbdavys vertina, ar žmogus ateina pasiruošęs – ar kandidatas stengėsi ir skyrė laiko ruošdamasis pokalbiui, susitikimui. Tai rodo, kiek žmogui svarbus susitikimas su darbdaviu“, – aiškina p. Autukaitė.

Kandidatams nereikia verstis per galvą norint save pateikti iš „gerosios“ ar netgi netikros pusės. Daug svarbiau suprasti abiejų šalių norus ir į juos atsižvelgti. Todėl kandidato balansas su pozicija, į kurią jis aplikuoja, ir balansas pačiam su savimi ne mažiau svarbus nei punktualumas, tvarkingumas, pagarba.
„Jei žmogus pretenduoja į darbą, kur reikia šokti ant scenos, o jis to negali daryti, tai bus kankynė visiems. Pavyzdžiui, vykdydami IT specialistų atranką, ir matydami, kad kandidatas yra kūrybiškas, dėvi laisvos aprangos stilių, sprendžiame ar tai yra kritiška būsimai pozicijai. Bet visada stengiamės suprasti, kas yra tas žmogus, ar siūloma pozicija jam tiks ir sutaps su jo ir mūsų lūkesčiais. Juk žmogus turintis labai gerus analitinius gebėjimus, nebūtinai mokės ypatingai greitai užmegzti kontaktą ar laisvai bendraus. Bet jam ir nereikia lipti per save, nes jam šie įgūdžiai nebus kritiški“, – sako p. Autukaitė.