Nors pastaruoju metu darbo skelbimų yra kur kas daugiau negu prieš metus, tačiau ieškančiųjų darbo skaičius irgi akivaizdžiai auga. Pernai portale „cv.lt“ buvo kone 18.500 gyvenimo aprašymų – 2.000 daugiau nei 2010 metais.

Geidžiamiausios darbo vietos per metus nekito: daugiausia pretenduota į pardavėjo-konsultanto, vadybininko, administratoriaus- sekretoriaus, vadovo pozicijas. Kaip ir anksčiau, daugelis nepamiršdavo paminėti, kad gali dirbti ir vadybininku, nors su šia profesija kandidato specialybė turi mažai ką bendra.
„Šiuo metu labiau ieškoma darbuotojų, kurie išmanytų vieną ar kitą sritį, tačiau kandidatai neretai nesidairo konkrečios krypties ar specializacijos“, – aiškina Valerija Buzėnienė, UAB „Simplika“ ir „CVO Recruitment“ direktorė.

Kalbininkų deficitas
„Cv.lt“ skelbimų statistikos duomenimis, daugiausia darbo ieškojusių specialistų buvo įgiję gana tradicines profesijas: ekonomisto, vadybininko, socialinių mokslų, technologo, inžinieriaus.

Pasak p. Buzėnienės, atsakant į klausimą, ar šių profesijų atstovams yra šansų rasti darbą, reikia atsižvelgti į tai, kur žmogus specializuojasi. Dažna IT įmonė jau susitaikė su padėtimi, kad reikės priimti „žalius“ žmones ir juos ugdytis patiems. Technologinių pozicijų atstovų, pavyzdžiui, įgijusių automatikos pakraipos specialybę, paklausa irgi yra mažoka. Tačiau tai nereiškia, kad ši sritis apleista. Galimybių rasti joje darbą tikrai yra. Kiek kitaip darbdaviai žiūri į socialinių mokslų atstovų pusę.

„Baigusiųjų socialinius mokslus padėtis yra keblesnė. Tačiau išskirtume kalbininkus – žmones, mokančius retesnių kalbų, ypač  skandinavų: jie yra graibstomi ir patys gali rinktis, į kurią įmonę eiti dirbti“, – dėsto p. specialistė.

Karolis Blaževičius, personalo paieškos ir atrankos įmonės UAB „Indigroup“ vadovas, teigia, kad tiksliųjų mokslų darbuotojų reikalaujančių įmonės yra gana stiprios. Kai randa tinkamą technologą, jam suteikia dideles galimybes kilti profesinės karjeros laiptais Lietuvoje. Vis dėlto šios profesijos paklausa Lietuvoje yra palyginti nedidelė, todėl neretai šie specialistai bando laimę užsienyje.

„Darbuotojų paieškos į inžinieriaus poziciją užtrunka gana ilgai. O ir gamybos įmonių yra nedaug. Ten žmonės dirba ilgą laiką, naujiems sunku „įsigrūsti“, todėl šioje vietoje kelias siauras“, – pasakoja p. Blaževičius.

Augina studijose
Personalo paieškos specialistai vieningai tikina, kad konkrečios specialybės, tokios kaip inžinerija, IT, užsienio kalba, teisė, ir turimas magistro laipsnis vėliau atsiperka labiau nei tokia profesija kaip vadyba. Pavyzdžiui, srityje, kurioje susijungia pardavimo įgūdžiai ir technologinės žinios, žmonių tiek IT, tiek inžinerinėje srityje trūksta.

„Tiksliųjų mokslų žmonės – elektrotechnikos, bioelektronikos, stambiosios pramonės atstovai, turintys fizikos, inžinerijos mokslų išsilavinimą, yra paklausūs“, – sako p. Blaževičius.

Tam tikros specialybės yra remiamos ir įmonių, kurios norėdamos užsiauginti darbuotoją dar studijų metais, rengia mokymų klases, savo darbo metodikų pristatymus.
Portale „cv.lt“ daugiausia gyvenimo aprašymų pateikė kandidatai, turintys aukštąjį išsilavinimą (63%), aukštesnįjį išsilavinimą turėjo 15%, vidurinį – 22% ieškančiųjų darbo.

Straipsnis publikuotas "Verslo žinių" rubrikoje "Vadyba" 2012 02 09