Našiai dirbti trukdo „laiko vagys“
Asta Šerėnaitė	2009.01.12 14:34 Skaityti komentarus (5)
Ne į gerąją pusę krypstanti šalies ekonominė padėtis darbdavius verčia įvairiais būdais mažinti sąnaudas ir dirbti kuo efektyviau. Šios aplinkybės labiausiai paveikia darbuotojus, kurie dėl savo vietos priversti kovoti našesniu darbu. Tik ką reiškia dirbti našiau?

Susiję rašiniai Mokytis našaus darbo – iš talentų Darbo našumas Lietuvoje – mažiausias Baltijos šalyse

Specialistai tikina, kad žmonių darbo efektyvumas ir sparta labai priklauso nuo įmonės politikos. Jei žmogus neturi darbui būtinų priemonių arba jei gerokai šlubuoja bendrovės vidaus kultūra, susitelkti ir gerai atlikti pavestas užduotis gali būti sudėtinga. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad didelį indėlį į našumo didinimą gali įnešti ir patys darbuotojai.

Koją pakiša laikas
Didžiausias pagalys į sparčiau dirbti pasiryžusių ratus – tai nesugebėjimas planuoti savo laiko. Ši problema šiandien būdinga daugeliui, tačiau, pasak specialistų, ją galima išspręsti pirmiausia atsikratant didžiausių „laiko vagių“.

Skaityti toliau

„Biure dirbančių žmonių darbo efektyvumą dažnai „suvalgo“ neracionalus laiko paskirstymas, per dažnos kavos pertraukėlės, „Skype“ ar asmeninių e. paštų skaitymas, per daug plepūs kolegos“, – vardina Antanas Kairys, „Manager. Lt“ Vilniaus regiono vadovas, psichologas, pirmiausia patariantis darbe išjungti visas bendravimo programas, atsiriboti nuo asmeninių reikalų, jei jie nėra svarbūs ir koncentruotis tik ties pavesta užduotimi.

Trumpos poilsio pertraukėlės darbe neabejotinai svarbu, tačiau jos taip pat turėtų būti suplanuotos. Pavyzdžiui, gerti kavos kolegos galėtų eiti tik nudirbę tam tikrus darbus ir pan. Labai svarbu susiplanuoti darbus prioritetų tvarka. Išskirti svarbiausias užduotis ir pasilikti laiko nenumatytiems darbams. Pasak specialistų, kartais naudinga net ir susidaryti konkretų darbų planą bei jį vykdyti. Arba baigiantis darbo dienai suskaičiuoti, kiek laiko buvo sugaišta nereikšmingiems darbams ir kitą dieną jų vengti.

Visko galima išmokti
Pasak p. Kairio, žmogaus darbo efektyvumas apskritai priklauso nuo trijų veiksnių: asmeninių savybių, įgūdžių ir motyvacijos. Asmeninėmis savybės, kurios daro įtaką darbo kokybei, psichologas įvardina lojalumą ir gebėjimą susikaupti. Taip pat svarbus ir požiūris į darbą. Tačiau net ir labai kruopštūs ir atsakingi darbuotojai vargiai sugebės našiai dirbti neturėdami būtinų įgūdžių, žinių bei motyvacijos.

Motyvacijos svarbą darbo efektyvumui, pasak psichologo, labai lengva suprasti pasitelkus tokį pavyzdį – jeigu įmonėje dirba labai motyvuotas darbuotojas, kuriam trūksta profesinės kompetencijos, jis gali ją įgyti. Tam yra kursai ir seminarai, pagaliau knygos ar kolegų patirtis.
„Kitu atveju, jei įmonės darbuotojas puikiai išmano savo darbą, tačiau yra nelojalus ir nemotyvuotas, labai tikėtina, kad puikias savo savybes jis nukreips įmonei nepageidautina linkme, tarkim, naujo darbo paieškoms. Ir darys tai labai efektyviai“, – šypsosi p. Kairys.

Taigi našiau dirbti norintiems darbuotojams svarbu įvertinti savo įgūdžius ir užpildyti žiojėjančias spragas. Pavyzdžiui, jei darbo našumui trukdo prastos užsienio kalbos žinios, vertėtų nedelsti ir kibti į mokslus. O vadovams patariama skirti didelį dėmesį darbuotojų motyvacijai, lojalumui ugdyti, taip pat „nenubraukti“ mokymams skirtų lėšų.

Į sieną
Motyvacijos svarbai pritaria ir Birutė Vilčiauskaitė bendrovės „Ateities personalas“ direktorė, tačiau jos nuomone, šiandien svarbiau ne motyvuoti darbuotojus, o leisti jiems veikti.
„Ekonominio sunkmečio laikais vienas iš darbo našumo ir efektyvumo didinimo „variklių“ yra darbo vietos išsaugojimas“, – sako  vadovė, kurios nuomone, baimė dėl savo pragyvenimo šaltinio, savaime skatina žmonės pasitempti ir dirbti geriau.

Vis dėlto atsiranda tokių aplinkybių, kurios „nugesina“ net ir pačius aktyviausius darbuotojus ir užkerta kelią efektyviam darbui. Pavyzdžiui, jei vadovas nesugeba tinkamai paskirstyti darbų arba nemoka išklausyti darbuotojų, pastariesiems gali būti sunku greitai atlikti komandines užduotis ar siūlyti kylančių problemų sprendimus.

„Manau, kad beveik kiekviena įmonė  turi „idėjinių perliukų“, kurie siūlo puikius būdus, kaip ir ką galima tobulinti. Tačiau darbuotojai dažnai skundžiasi, kad dalis jų pasiūlymų tiesiog atsimuša į abejingą ir lėtai sprendimus priimantį darbdavį“, – pastebi p. Vilčiauskaitė.
Pasak jos, pavienių darbuotojų iniciatyvas dažnai sužlugdo ir slaptas kolegų pasipriešinimas prieš permainas ir efektyvesnį darbą. Mat kai kuriems žmonėms tiesiog patogiau „plaukti pasroviui“ ir nepersidirbant gauti atlyginimą. Tik kyla klausimas, ar ilgai tokie darbuotojai įmonėse išsilaikys. 

Komentarai	Skaityti komentarus (5)

 

Rugpjūtį nedarbas kiek sumažėjo

Atnaujinta 09.03 09:45!

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 319.800 bedarbių, arba 14,8% visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,5 procentinio punkto mažiau nei praėjusį mėnesį. Iš viso paskutinįjį vasaros mėnesį įregistruota 17.800 bedarbių – 30,6% mažiau negu liepą.

Daugiau apie tai: Nedarbo lygis stabilizavosi

Nuovoka gerai, o išaiškinimas geriau

Šių metų pradžioje bene didžiausią piliečių pasipiktinimo Vyriausybe, politikais, net pačia valstybe bangą sukėlė žinia, kad didelė dalis jų yra skolingi, nes nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio. Dabar atsiranad nauja grėsmė tapti valstybės skolininkams.

Pasikeitė "Affecto Lietuva" vadovas

Kęstutis Naujokaitis iš IT paslaugų teikėjos UAB „Affecto Lietuva“ Individualių sprendimų departamento vadovo posto pakilo iki bendrovės generalinio direktoriaus.