Iš tarnybos į... RSS
Vilius MačiulaitisPalieka Valstybinė darbo inspekcija (Vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius), nuo šiol dirbs Advakatų profesinė bendrija "iLAW" (Advokatas).

Tomas DeržanauskasPalieka Samsung Electronics (Vadovas), nuo šiol dirbs Moller Auto Vilnius (Direktorius).

Gerardas RogasDirbs UAB "Palink" (Generalinis direktorius).

Mantas BartuškaPakeite pareigas bendroveje AB "Klaipėdos nafta".

Kas savaitę gaukite šviežiausias karjeros naujienas!

Naujienlaiškio pavyzdys

Verslo naujienos RSS
Rusija ir Ukraina sutarė dėl dujų
Mūšyje dėl 8 hektarų sostinės centre – bent trys dalyviai
Estijoje eksportuotojų skaičius per 7 m. padvigubėjo
Skelbia Valstybinio turizmo departamento vadovo konkursą
Užteršto oro pasaulis
Atlyginimo skaičiuoklė

JŪSŲ ATLYGINIMAS

"Ant popieriaus"
Vaikų skaičius
Auginu

"Į rankas"
NPD
Papildomas NPD
Pajamų mok. 15%
Privalomo sveikatos draudimo mok. 6%
Sodra 3%

DARBDAVYS MOKA

Sodra 30,98%
Gar. fondas 0,1%
Iš viso

PersiųstiSpausdinti

Gelbėjimosi ratas – išmintingas vadovas

Pijus Girdziušas, "Verslo žinių" rubrika "Vadyba" 2011.03.25 12:33
Komentarai (0)

Ekonominiu sunkmečiu vieniems žlungant, antriems bandant išgyventi, o kai kam sugebant net pakilti, vadovai savo kailiu pajuto, koks jų vaidmuo įmonėje. Jų daromi sprendimai galėjo išgelbėti ties bankroto riba balansuojantį verslą arba, priešingai, jį sugriauti. Tam net nereikėjo priimti neteisingų sprendimų – užteko nieko nedaryti.


Nuosmukio metu svarbiausia buvo rinktis atsargiai – taip mokė finansinės disciplinos. Iki krizės vadovai atsainia ranka galėjo gauti pinigų bet kokiems sumanymams, o sunkmetis išmokė planuoti. Taip pat kito ir verslininkų požiūris į skolintą kapitalą bei pačius bankus: dėl apyvartinių lėšų valdymo, strateginės plėtros ar kitais klausimais besikreipiantys verslininkai tapo atsargūs juos įgyvendindami.

„Iki sunkmečio verslą su skolintais pinigais galėjo daryti bet kas, nes įmonės augo jau vien dėl didėjančio vidaus vartojimo. Tačiau tokie verslai greičiausiai bankrutavo. Likusiems buvo būtina strategiškai pasirinkti tik kelias iniciatyvas, į kurias įmonė galėtų ir turėtų investuoti. Išgyveno tie, kurių vadovai sugebėjo priimti drąsius ir išmintingus sprendimus“, – apie išaugusį atsargumą pasveriant visas galimybes kalba Tomas Marcinkus, „Danske“ banko Verslo bankininkystės tarnybos vadovas.


Kirviu kelio nebeprasiskinsi

Per krizę visų įmonių pagrindinis tikslas buvo išgyventi, tad reikėjo ryžtingų ir veiklių vadovų, kurie galėtų sumažinti įmonės sąnaudas taip, kad šios atitiktų sumažėjusias pajamas. Įmonių, patekusių į VŽ sudaromą TOP 500 sąrašą, vadovai įrodė, kad jie sugeba taiklius sprendimus priimti net ir tada, kai, atrodo, žemė iš po kojų gali išslysti.

„Vadovai, priimantys nepopuliarius sprendimus ir mažinantys įprastus patogumus, – toks buvo reikalavimas norint išlaikyti nors dalį ankstesnio verslo“, – teigia Benas Adomavičius, ISM „Executive School“ Strateginio valdymo programos vadovas.

Nors, pagrindiniam kritimui jau baigiantis, ryškus augimas dar neprasidėjo, daugelio įmonių finansinės atsargos ištirpę, o pelno maržos – minimalios, tad reikia galvoti apie kompetenciją, kurios prireiks netrukus.

„Vadovai, kurie tokiomis aplinkybėmis atrastų plėtros galimybių ir sugebėtų panaudoti esamus bei pritraukti naujus finansinius išteklius, yra būtini.  Kitaip tariant, reikalingi vadovai – kūrybingi profesionalai. Anksčiau mojavę kirviu, dabar jie turi tapti ateities kūrėjais – architektais“, – kad kūrybingumas ir naujas požiūris į seną verslą bei aplinką yra būtinas, teigia p. Adomavičius.

Kenksmingas taupumas

Sunkmetis ir kilimas yra gretutiniai reiškiniai, tad vadovas turi mokėti naudotis abiem sąlygomis. Toks yra vienas iš vadovo tikslų – išlaikyti įmonę veiksnią, o gal net pasinaudoti kritiniu momentu ir kelti jos gerovę.

„Krizė labiausiai palietė tuos, kurie turėjo didelius įsipareigojimus: aukštus postus užimantys asmenys nepaisė jokių saugiklių, nežiūrėjo į ateitį. Tikras vadovas visada turės atsarginį variantą iškilus nenumatytiems sunkumams“, –  Evaldas Jokubauskas, UAB  „Komparsa“ projektų vadovas, neabejoja, kad kiekvieną kitimą reikia mokėti naudingai išnaudoti.

Specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pastebimas taupymas vardan taupymo: rinkoje atsirado pigių nekokybiškų prekių, kuriomis tik laikinai išsprendžiamos esamos problemos.

„Jeigu tik yra galimybė sutaupyti, Lietuvoje atsainiai žiūrima į partnerių patikimumą. Daug įmonių bankrutavo, keitė pavadinimus, atsikratė įsipareigojimų, tačiau su jomis dirbama toliau, – sako p. Jokubauskas. – Vis dėlto atkrito tik nustoję plėstis ar turintys didesnes skolas nei gali grąžinti. Didžiausia tokių įmonių klaida – neveiklumas.“

Vienybėje stiprybė

Kad kiekvienas supurtymas yra galimybė įmonei ir darbuotojui, pripažįsta ir didesnės bendrovės. Tokiu atveju vadovo vaidmuo ypač sustiprėja ieškant netradicinių sprendimų ir, svarbiausia, nebijant juos priimti greičiau nei tai daro konkurentai.

„Sunkmečiu rinka paprastai atsijoja įmones, kurios nesugeba skubiai pakeisti savo valdymo, prisitaikyti prie naujų sąlygų rinkoje. Vadovui yra svarbu matyti aiškią viziją, kaip gali atrodyti padėtis rinkoje jau pasibaigus krizei, ir įžvelgti perspektyvas su galimybėmis dabar ir vėliau“, – teigia Šarūnas Lukšys,  AB „Grigiškės“ eksporto vadovas.

Specialistas taip pat pabrėžia, kad darbuotojų skaičiaus ar sąnaudų mažinimas, kuris yra dažnai naudojamas prasidėjus sunkiems laikams, gali turėti tik trumpalaikę naudą, bet sukelti neigiamų padarinių ilgalaikėje perspektyvoje.

Įgūdžiai dirbant vienoje komandoje su kitais ir teikiama pagalba kolegai yra ne mažiau svarbu nei geras vadovavimas. Tai būtina darnumui skatinti, taigi naudinga ne tik vadovui, tačiau ir paprastam darbuotojui.

„Yra reikalingas viziją turintis lyderis, kuris aiškiai mato tolimą ateitį ir pateikia aiškų tikslą, į kurį gali orientuotis ir kiti. Net ateities vizijai esant miglotai, pati skelbiama idėja gali būti paprasta ir aiški, kad kartu būtų galima ją įgyvendinti. Vis dėlto didelė klaida, jeigu vadovas nenori tobulėti, nes sugebėjimas mokytis greičiau nei konkurentai – vienas iš svarbiausių pranašumų“, – kalba Liucija Kunigiškytė, UAB Agrofirma „Sėklos“ produkto vadovė.

 


Visa portale cv.lt esanti medžiaga priklauso UAB „Verslo žinios“, jeigu nenurodyta kitaip. Griežtai draudžiama ja naudotis ir platinti kitose interneto svetainėse ar žiniasklaidos priemonėse be išankstinio UAB „Verslo žinios” sutikimo ir aiškios nuorodos į cv.lt kaip informacijos šaltinį.

Ieškote darbo?
CV.lt turi gerų darbo pasiūlymų
Dalintis:
_ Komentarai (0)
 

Pirmojo puslapio naujienos
Pageidaujami atlyginimai
Pageidaujami atlyginimai Kokios algos šiuo metu tikisi specialistai? cv.lt duomenų bazėje informaciją apie savo lūkesčius nuolat atnaujina tūkstančiai žmonių. Kviečiame ir jus susipažinti su pageidaujamų atlyginimų tendencijomis.
VADYBININKASVidutinis pageidaujamas padalinio vadybininko atlyginimas (į rankas/mėn.): 2.135 Lt. (1)
PARDAVĖJASVidutinis pageidaujamas pardavėjo atlyginimas (į rankas/mėn.): 1.220 Lt.
KURJERISVidutinis pageidaujamas kurjerio atlyginimas (į rankas/mėn.): 1.450 Lt.
Siūlome pažiūrėti
Daugiausia komentuota
ŠIANDIEN
PER SAVAITĘ
CV pavyzdys: praktiniai patarimai (1)