Skeptiškai dėl moterų galimybių siekti karjeros balsavusiųjų grupė skyla į dvi dalis: 45% apklaustųjų pripažįsta, kad moterų kelias karjeros link sunkesnis, tačiau įžvelgia teigiamų poslinkių, o 35% į klausimus atsakusiųjų darbuotojų mano, kad ši tendencija niekada nesikeis. Tik 17% įsitikinę, jog galimybės visiems vienodos, likę 3% apklaustųjų nesuka dėl šios problemos galvos ir nuomonės neturi. Pozityviausiai moterų karjerisčių galimybes vertina Vokietijos, Belgijos ir Šveicarijos gyventojai.

Lietuvos statistika irgi patvirtina tendenciją, kad moterims užimti vadovaujantį postą sunkiau nei vyrams. Nors apie lygias moterų ir vyrų teises bei galimybes pradedama aiškinti jau darželinukams, verslas šią aksiomą mokosi neskubėdamas, nes verslininkės Lietuvoje tesudaro ketvirtadalį įmonių vadovų.

„Lietuvoje dar gajus stereotipas, kad aukščiausiojo lygio vadovas turi būti vyras. Nors žemesnės grandies vadovių moterų yra kiek ir vyrų, jos taip pat sėkmingai vadovauja nedidelėms bendrovėms, yra puikios verslininkės“, – atkreipia dėmesį Antanas Zališčevskis, Klaipėdos konsultacijų ir mokymų UAB „Akrisida“ Vilniaus regiono vadovas, psichologas.

Specialisto žodžius patvirtina statistikos departamento šiemet atliktas verslo sąlygų tyrimas, kurio rezultatai parodė, kad iš visų apklaustų verslininkų moterų vadovių dalis sudarė 26%, vyrų – 74%. Net 83 procentai tyrime dalyvavusių verslininkų moterų ir vyrų pagrindine priežastimi, paskatinusia pradėti savo verslą, nurodė „norą būti šeimininku pačiam sau“.

Anot psichologo, Lietuvoje dar įprasta, kad vyrai, ateidami vadovauti, dažniausiai gauna pasitikėjimo kreditą, o moterys turi autoritetą išsikovoti pačios.
Beje, vz.lt lankytojai irgi pripažįsta, kad moterų vadovių Lietuvoje per mažai – tą tvirtina net 55% apklaustųjų. 29 procentai mano, kad pakanka, o štai 16% įsitikinę, kad jų ir taip per daug. Nuo stereotipų toli nepabėgome.

Lemia ir kolektyvas

Įrodyti, kad yra verta siekiamų pozicijų, turi ne tik moterys vadovės. Skeptišku žvilgsnių palydima taip pat ir ne viena moteris, nusprendusi įsitvirtinti vyriškame kolektyve.

„Apskritai, kolektyvas, sudarytas iš vienos lyties asmenų, yra truputį specifinis. Ir santykiai jame klostosi kiek kitokie nei mišriame kolektyve. Senbuviai paprastai vadovaujasi stereotipais, kad jų atliekamą darbą gali gerai atlikti tik vienos iš lyčių atstovai. Tad naujokui tenka šitą nepasitikėjimą įveikti. O kad įgytų pasitikėjimo, neretai ir pasistengti jam reikia gerokai labiau nei kitiems“, – komentuoja psichologas.

Vis dėlto nėra taisyklės be išimties. Ir Lietuvoje yra pavyzdžių, kai moteris vadovauja vyriškam kolektyvui. Tiesa, gerokai dažniau moteris būna tik neformali vadovė, pavyzdžiui, taksi vairuotojų darbą koordinuoja, ko gero, tik moterys.

„Tiek vyrai, tiek moterys turi savų pranašumų atlikdami vienokį ar kitokį darbą, lygiai taip pat ir vadovaudami. Moterų ir vyrų vadovavimo stiliai skiriasi jau vien tuo, kad moterys natūraliai daugiau dėmesio skiria tarpasmeniniams santykiams darbe. Vadovavimo stiliaus sėkmė priklauso ir nuo kolektyvo: vienur sėkmingiau vadovauja vyras, kitur – moteris“, – tikina p. Zališčevskis.
Specialisto nuomone, problemos atsiranda tada, kai darbe vadovas ima elgtis kaip vyras ar moteris, o ne kaip vadovas. Tad bene svarbiausias dalykas – nesivadovauti simpatijomis ir antipatijomis, o išlikti sąžiningam.