Taigi klausimą dėl vadovavimo bendrovei sprendžia valdyba (stebėtojų taryba ar visuotinis akcininkų susirinkimas).

Todėl prireikus vadovui išvykti ar dėl kitų priežasčių negalint eiti šių pareigų, vienas galimų sprendimo variantų – valdybos sprendimu skirti asmenį laikinai eisiantį vadovo pareigas.

Tačiau toks laikinojo vadovo paskyrimas gali būti gana sunkiai įgyvendinamas, kuomet vadovas turi skubiai išvykti ar dėl kitų nenumatytų aplinkybių negali eiti šių pareigų ir reikia skubiai skirti pavaduojantį asmenį, o valdybos sušaukti greitai neįmanoma.

Todėl idealiausias variantas yra, kai bendrovės vadovą pavaduojančio asmens skyrimo tvarka yra nustatoma bendrovės įstatuose ar pareiginiuose nuostatuose.

Įstatuose tokiu atveju turėtų būti nurodyta pavaduojančio asmens skyrimo tvarka, kokiais atvejais ir kas gali pavaduoti bendrovės vadovą (pvz., gali būti numatyta, jog bendrovės vadovo įsakymu, kai vadovas laikinai negali eiti pareigų, į jo pareigas skiriamas vadovo pavaduotojas).

Kitas, kaip minėta, variantas laikinojo vadovo skyrimo tvarką numatyti pareiginiuose nuostatuose. Juose galima nustatyti kada vadovas gali skirti pavaduojantį asmenį, taip pat jo teisė pasirinkti skiriamąjį asmenį.

Atitinkamai kitų darbuotojų, kurie gali būti skiriami eiti šias pareigas, pareiginiuose nuostatuose turi būti numatyta, jog nesant vadovo ar jam laikinai negalint eiti savo pareigų, šie asmenys skiriami laikinai eiti vadovo pareigas.

Pavaduojančio asmens skyrimas turėtų būti įforminamas vadovo įsakymu.

Tuo atveju, jei laikino vadovo skyrimo tvarka nebuvo numatyta nei įstatuose, nei pareiginėse nuostatose ir nėra galimybės sušaukti valdybos (ar atitinkamai stebėtojų tarybos ar visuotinio akcininkų susirinkimo) yra galimas ir kitas variantas – bendrovės vadovas išleidžia įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas tam tikram asmeniui bei išduoda jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

Pažymėtina, jog visais atvejais, kai yra skiriamas laikinas vadovas, jam turėtų būti išduodamas įgaliojimas veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis.

Šiame įgaliojime turi būti detaliai nurodyti veiksmai, kuriuos asmuo einantis laikinai vadovo pareigas gali atlikti.

Įgaliojimo forma ir turinys yra reglamentuojami LR Civiliniame kodekse.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad visais atvejais kai darbuotojo darbo sutartyje ar pareiginėse nuostatose nėra numatyta galimybė nesant vadovo skirti jį laikinai eiti šias pareigas, turi būti keičiama darbo sutartis, kadangi pasikeičia darbo sutartimi sulygtos darbo funkcijos.

Taip pat pažymėtina, jog pagal LR Darbo kodekso 120 str. šių darbo sąlygų pakeitimui yra reikalingas išankstinis rašytinis darbuotojo sutikimas.

Darbuotojui laikinai einančiam vadovo pareigas dėl jo materialinės atsakomybės taikomos LR DK nuostatos, t.y. DK XVII skyrius.

DK 256 str. numatytos sąlygos kada su darbuotoju gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis taip pat nurodyta, jog tokia sutartis privalo būti įforminta raštu, kurioje nurodoma už kokias materialines vertybes asmuo yra atsakingas.

Todėl norint, kad asmeniui būtų taikoma visiška materialinė atsakomybė ryšium su jo laikino vadovo pareigomis, tai turi būti numatyta su juo sudarytoje rašytinėje visiškos materialinės atsakomybės sutartyje.