Efektyvumas galvas kapoja ir naujų ieško
Inga Razmaitė, "Verslo žinios"	2008.08.06 08:27 Skaityti komentarus (0)
Sunkėjant ekonominei padėčiai, verslui verkiant reikia didinti efektyvumą, tai, anot specialistų, lemia pagreitėjusią aukšto lygio vadovų migraciją, rašoma šiandien "Verslo žiniose".

„Rinka spaudžia. Darbdaviai tapo itin atsargūs, nes nori užtikrintų rezultatų. Jei iki šiol nepavyko pasiekti efektyvumo, daroma prielaida, kad tas pats vadovas dabar ne ką tepakeis. Todėl ieškoma naujų žmonių. Tai nereiškia, kad ankstesnieji buvo blogi ar nekompetentingi – tiesiog įmonėms reikia kitokio vadovavimo stiliaus“, – aiškina Nijolė Kelpšaitė, vadovų atrankos „Friisberg&Partners“ konsultantė, partnerė.

Anot jos, labiausiai šiuo metu reikės vadovų, gebančių optimizuoti darbą ir taupyti, taip pat sugebančių reorganizuoti įmones.
„Nemažai įmonių perkamos, jos jungiasi, o tam reikia žmonių, turinčių sugebėjimų bei patirties dirbti tokiomis sąlygomis. Tai viena iš vadovų kaitos priežasčių ir gana ryški tendencija šiuo metu. Pavyzdžių matome energetikos sektoriuje“, – kalba specialistė.

Skaityti toliau

Nauji tikslai
Ji pasakoja, kad iš vadovų pakeitimų galima spręsti, kokiu keliu pasuko įmonė  – tiek kalbant apie vadybą, tiek apie plėtrą. Vienos įmonės pajėgas meta į rinkodarą – vyrauja nuomonė, kad šiai sričiai krizės metu reikia skirti ypatingą dėmesį. Mat tai galimybė  užimti nišą, kurios gal atsisakė išsigandę konkurentai.

„Vilniaus prekyba“, mano žiniomis, nusprendė būti socialiai atsakinga. Vadinasi, atėjo laikas, kai jie rimtai susirūpino personalo vystymu, o tam reikia žmogaus su atitinkamomis žiniomis ir sugebėjimais“, – sako p. Kelpšaitė.

"Maximos“ grupės Personalo valdymo centro direktoriumi birželį pradėjo dirbti Sakalas Gorodeckis, tarptautinės atlyginimų tyrimų ir personalo programų bendrovės „Hay Group“  informacinių paslaugų vadovas Baltijos šalims.

Kristina Vaivadaitė, vadovų paieškos bendrovės „Pedersen&partners“ atstovybės Lietuvoje direktorė, tvirtina, kad sulėtėjus ekonomikai Baltijos šalyse, įmonės ieško žmonių, galinčių vadovauti padaliniams augančiose Rytų rinkose.

„Mūsų klientai daugiausia užsienio kompanijos, todėl į dabartinius ekonomikos iššūkius jos reaguoja ramiau ir tikrai neskuba keisti aukščiausio lygio vadovų. Tiesa, ieškoma vis daugiau žmonių, galinčių vadovauti naujiems padaliniams kitose rinkose“, – sako ji.

Įtampa auga
Gerų, kompetentingų vadovų kaip visada trūksta. Darbdaviams tai nepagydomas galvos skausmas, nors kandidatų į aukštas pozicijas įmonėse padaugėjo. Pasak p. Kelpšaitės, vadovų rinkoje darosi ankšta. Įmonių mažėja, nuo Rusijos krizės laikų užaugo nemažai jaunų ir stiprių vadovų, o darbdaviai nebenori direktoriui mokėti didžiulio atlyginimo tiesiog už buvimą tose pareigose ar dėl to, kad šis direktoriaus kėdėje sėdėjo ankstesnėje įmonėje.

„Dabar yra patyrusių, pakankamai kompetentingų žmonių, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių atsirado rinkoje ir sunkiai susiranda darbą. Kalbant apie vidutinio lygio vadovus, pasiūlymų apskritai yra daug mažiau nei kandidatų“, – teigia p. Kelpšaitė.

Pasak p. Vaivadaitės, naujos veiklos dažniausiai tenka ieškotis vidutinio lygio vadovams, dirbusiems itin sparčiai besiplėtusiuose sektoriuose – statybų, nekilnojamojo turto ar transporto. „Įmonės pasilieka stipriausius. Tokie yra ūkio lėtėjimo padariniai“, – tvirtina p. Vaivadaitė.

Tiesa, specialistai teigia, kad anksti kalbėti apie ekonominės padėties poveikį darbo rinkai – ją dar sunku įvertinti. Tiesa, sudėtingesnė ekonominė padėtis turėjo įtakos kai kurių įmonių rezultatams, su kuriais susiję vadovų atlyginimai. „Tai galėjo būti priežastis, kodėl jie keičia darbdavį. Kai kurios bendrovės dėl pablogėjusių rezultatų vadovus atleidžia, kai kurie patys pasitraukia iš įmonės, nesugebėdami susitaikyti su padėtimi ir imtis priemonių jai pagerinti.

Kita vertus, vadovai, jausdami įtampą šalies ekonomikoje, turėtų labiau vertinti savo poziciją, kadangi daugelis įmonių nebegali pasiūlytų tokių atlyginimų naujiems vadovams, kaip anksčiau. Be to, nusiritus bankrotų bangai per statybos ir transporto sektoriaus įmones, atsirado laisvų vadovų darbo rinkoje, tad ir konkurencija dėl darbo vietos tapo didesnė“, – pasakoja Natalija Griškevičienė, „Manager.LT“ organizacijų psichologė.

Išmokys dirbti
Ponia Kelpšaitė teigia, kad pastaruoju metu išryškėjo atotrūkis tarp darbdavių reikalavimų ir kandidatų į aukštus postus įmonėse norų.
„Vadovai, kurie siūlosi, dar nelabai suvokia pasikeitusios rinkos padėties. Per ilgą laiką rinka išlepino mūsų kandidatus. Jie įprato gauti didelius pinigus, nors nesugebėjo sukurti adekvačios vertės įmonei“, – teigia pašnekovė.

Aras Mileška, darbo paieškos ir karjeros portalo „Manager LT“ vadovas, teigia, kad ekonomikos pakilimo metu iš vadovų reikalauta gerokai mažesnės kompetencijos, o dabar reikalavimai pasikeitė.
„Principas „kuo greičiau ir kuo daugiau“ tapo nebeaktualus. Dabar reikia kokybės, daug platesnio išmanymo, vadybos, personalo valdymo ir daugybės kitokių įgūdžių. Jei bumo metu įmonė pasisamdė siauros kompetencijos vadovą, jis gali nepateisinti lūkesčių sudėtingesniu metu“, – kalba p. Mileška.

Ponia Kelpšaitė mano, kad šis sunkus laikas visoms įmonėms išeis į naudą. „Žmonės išmoks geriau dirbti. Nes ekonominio pakilimo metu nemažai vadovų ėmė manyti, kad yra labai vertingi, nors dar nieko nesukūrė. Matome atvejų, kai iš didelių korporacijų išeina daug uždirbę ir nieko ypatinga neišmokę vadovai. Jiems dabar itin sunku“, – sako specialistė.

Komentarai	Skaityti komentarus (0)

 

Rugpjūtį nedarbas kiek sumažėjo

Atnaujinta 09.03 09:45!

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 319.800 bedarbių, arba 14,8% visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,5 procentinio punkto mažiau nei praėjusį mėnesį. Iš viso paskutinįjį vasaros mėnesį įregistruota 17.800 bedarbių – 30,6% mažiau negu liepą.

Daugiau apie tai: Nedarbo lygis stabilizavosi

Nuovoka gerai, o išaiškinimas geriau

Šių metų pradžioje bene didžiausią piliečių pasipiktinimo Vyriausybe, politikais, net pačia valstybe bangą sukėlė žinia, kad didelė dalis jų yra skolingi, nes nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio. Dabar atsiranad nauja grėsmė tapti valstybės skolininkams.

Pasikeitė "Affecto Lietuva" vadovas

Kęstutis Naujokaitis iš IT paslaugų teikėjos UAB „Affecto Lietuva“ Individualių sprendimų departamento vadovo posto pakilo iki bendrovės generalinio direktoriaus.