Netekus darbo pyktis nepadės
Asta Šerėnaitė	2009.02.05 16:10 Skaityti komentarus (2)
Atleidžiant darbuotojus nerimui svorio prideda ir netinkamai pateikta informacija, kodėl, kaip ir už ką iš žmogaus atimamas jo pragyvenimo šaltinis. Jei tenka atleisti dalį darbuotojų, vadovams specialistai pataria gerai rinktis žodžius, o atleidžiamiesiems – tinkamai į juos reaguoti.

Susiję rašiniai Kaip nesuklysti ieškant darbo

Dar pernai susitikę pažįstami vieni kitų klausdavo: kur dirbi? Dabar vis dažniau galima išgirsti pasiteiravimą: ar dar turi darbą? Pavojus netekti pragyvenimo šaltinio tarsi šešėlis apgaubė visų sričių darbuotojus, daugeliui ši baimė jau virto realybe. Specialistų nuomone, jei išlaikyti darbo vietos nepavyksta, būtina stengtis bent jau sušvelninti šį procesą. Ir pasistengti čia reikia ne tik vadovams, bet ir darbuotojams.

Išlaikyti pusiausvyrą
Kaip pasakoja Lina Priekšienė „Grand partners“ verslo konsultantė, organizacijų psichologė, darbuotojų atleidimo procese pastebimi du kraštutinumai. Vienas jų – kai vadovai per daug pasineria į emocijas: ima atleidinėti darbuotojus dėl masinės nuomonės arba priima sprendimą vadovaudamiesi asmeninėmis simpatijomis ar antipatijomis. Kitas kraštutinumas – kai vadovai atleidžia darbuotojus visiškai be emocijų, neparodo supratimo ir pagarbos atleistiesiems, nuvertina jų ilgalaikį darbą, į žmones žiūri tarsi į turėtą, bet nebereikalingą nuosavybę.

Skaityti toliau

„Reikėtų vengti ir vieno, ir kito kraštutinumo. Darbuotojų atleidimas turėtų būti racionalus, apgalvotas sprendimas. Tačiau vertėtų atsižvelgti į tai, kad dabar atleistiems darbuotojams sunkiau susirasti naują darbą nei įprastai“, – išlaikyti pusiausvyrą pataria specialistė, kurios nuomone, vadovai turėtų apgalvoti žodžius, ką ir kaip pasakyti atleidžiant darbuotoją, bei pasiruošti nuraminti galimą emocinę atleistųjų reakciją.

Prieš atleidžiant darbuotojus taip pat patariama tinkamai pranešti ir atleidimo priežastis. Pasak p. Priekšienės, nereikėtų kalbėtis su žmonėmis abstrakčiai, pvz.: nesutapo požiūriai, netinkama darbo kokybė. Sumaištis kyla ir jei vadovas pateikia skirtingas atleidimo priežastis pačiam atleistajam ir jo kolegoms (pvz.: vadovas sako atleidžiamajam, kad jo darbo vieta panaikinama, o kitiems – kad netiko jo darbo kokybė). Jei ši informacija nesutampa, darbuotojams kyla abejonės vadovo sąžiningumu.

Pyktis nepadės
Patarimų specialistai negaili ir darbo netenkantiems darbuotojams, mat dažnas jų savo pyktį ir apmaudą išlieja ant buvusios darbovietės: skundžiasi aplinkiniams, kad su jais buvo elgiamasi neteisingai, kad buvę darbdaviai „blogi“ ir pan.

„Pasitaiko atvejų, kai darbdaviai išmoka išeitines kompensacijas, laikosi visų susitarimų su darbuotoju, o šis vis tiek platina neigiamą informaciją apie įmonę“, – atkreipia dėmesį p. Priekšienė.

Jei pyktis pagrįstas, tada jį galima suprasti, tačiau pasak specialistų, pačiam darbuotojui jis naudos neduos. Juo labiau, kad kai kuriuos įmonės atleidžia tik išbandę visas priemones ir nebeturėdami kitos išeities, taigi ir pykti ant darbdavių nėra protinga. Kaip pataria Natalija Griškevičienė, Manager.lt psichologė, kur kas geriau nepulti į paniką ir visas jėgas nukreipti į naujo darbo paieškas.

„Sužinojęs, kad netenka darbo, žmogus patiria dvigubą stresą. Pirmiausia dėl to, kad prarado pragyvenimo šaltinį. Antra – padėtis rinkoje nieko gero nežada ir kyla baimė nebesusirasti kito darbo. Dažnai žmonės mąsto, kad jie galėjo eiti tik tas pareigas, kurių neteko, ir niekur daugiau įsidarbinti jiems nebepavyks. Vis dėlto aš patarčiau pasitikėti savimi ir neprarasti vilties“, – teigia psichologė.

Sužinojus apie atleidimą geriausia yra reaguoti ramiai, apsvarstyti savo gebėjimus, surasti sritis, kuriose tie sugebėjimai gali būti realizuoti, ir aktyviai ieškoti kito darbo.
„Tie, kurie aktyviai stengiasi rasti naują darbą, patys eina į bendroves ir tariasi su personalo specialistais, tikrai turi kur kas daugiau galimybių kažką rasti“, – įsitikinusi p. Griškevičienė.

Pasirūpinti likusiais
Kai vienas ar keli darbuotojai atleidžiami, likusieji taip pat jaučia nerimą. Jie linkę lyginti save, savo savybes ir pasiekimus su atleistaisiais, ir dažniausiai dėl didelio nerimo net ir gerai dirbantys darbuotojai linkę save sumenkinti, vertinti prasčiau nei yra iš tikrųjų.

„Kai kurie darbuotojai kaltina save, nes mano, kad darbdavys atleido geresnius už jį specialistus. Kiti įsitikinę, kad tuoj ateis ir jų eilė. Jei tikrai neaišku, kaip įmonė pasielgs su likusiais darbuotojais, verta eiti ir klausti patiems. Tačiau dar geriau nurimti, stengtis toliau gerai dirbti savo darbą ir siekti kuo aukštesnių rezultatų“, – pataria psichologė, pridurianti, kad dažnai dėl streso žmonės apleidžia savo užduotis, taip duodami svarų pagrindą iš tiesų juos atleisti.

Skatinti bei motyvuoti likusius darbuotojus turėtų ir vadovai, pirmiausia tinkamai paaiškindami, kodėl įmonė turėjo atleisti jų kolegas.

„Siekdami sušvelninti įtampą vadovai turėtų informuoti likusiuosius apie jų kolegos atleidimo priežastis. Pasitaiko, kad vadovai šios priemonės nesiima, argumentuodami, kad „visiems ir taip aišku, kodėl darbuotojas atleidžiamas“, – vieną iš klaidų pastebi p. Priekštienė.

Pasak p. Griškevičienės, vadovybės požiūris į atleidimą turi didžiausią įtaką tiek atleidžiamų darbuotojų, tiek pasiliekančiųjų darbuotojų emocijoms ir motyvacijai. Jei atleidžiama profesionaliai, laikomasi tam tikrų taisyklių suteikiama pakankamai pagarbos atleidžiamam darbuotojui, objektyviai ir skaidriai argumentuojama atleidimo priežastis, tuomet atleidžiami darbuotojai daug geriau atsiliepia apie buvusį darbdavį, o likę darbuotojai jaučiasi kur kas saugesni ir motyvuoti toliau siekti įmonės tikslų.

"Beje, reikėtų nepamiršti, kad atleidimo atveju apie įmonė daug informacijos sužino potencialūs jos klientai. Tad verta susimąstyti apie įmonės įvaizdį šiame kontekste", - dėmesį atkreipia psichologė.

Komentarai	Skaityti komentarus (2)

 

Rugpjūtį nedarbas kiek sumažėjo

Atnaujinta 09.03 09:45!

Lietuvos darbo biržos duomenimis, rugsėjo 1 d. šalies teritorinėse darbo biržose buvo registruota 319.800 bedarbių, arba 14,8% visų darbingų šalies gyventojų – tai 0,5 procentinio punkto mažiau nei praėjusį mėnesį. Iš viso paskutinįjį vasaros mėnesį įregistruota 17.800 bedarbių – 30,6% mažiau negu liepą.

Daugiau apie tai: Nedarbo lygis stabilizavosi

Nuovoka gerai, o išaiškinimas geriau

Šių metų pradžioje bene didžiausią piliečių pasipiktinimo Vyriausybe, politikais, net pačia valstybe bangą sukėlė žinia, kad didelė dalis jų yra skolingi, nes nesumokėjo privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio. Dabar atsiranad nauja grėsmė tapti valstybės skolininkams.

Pasikeitė "Affecto Lietuva" vadovas

Kęstutis Naujokaitis iš IT paslaugų teikėjos UAB „Affecto Lietuva“ Individualių sprendimų departamento vadovo posto pakilo iki bendrovės generalinio direktoriaus.