Visagalių sistemų žmogus
Eglė Obcarskaitė, "VŽ Savaitgalis"	2008.09.12 08:31 Skaityti komentarus (3)
Maždaug prieš 10 m. filmo „Matrica“ kūrėjai pranešė, kad pasaulis – tai puikiai suprogramuota sistema. Galima jai priešintis ir bandyti ištrūkti arba laimingai joje gyventi. Dar galima sistemą perprasti ir ja naudotis. „Matrica“ labai panaši į XX a. išradimą – internetą. Kaip tirti, perprasti ir naudoti interneto sistemą, kalbame su Algirdu Javtoku – matematikos mokslų daktaru, kurso „Finansiniai modeliai“ dėstytoju Vilniaus universitete.

Tarptautinių interneto parduotuvių lankytojams jis siūlo beveik 30 paties parašytų knygų anglų kalba ir 6 DVD filmus.

Pašnekovas pasakoja, kad, nėręs į internetinę prekybą, jis tenorėjo išleisti ir pristatyti savo knygas. Tačiau, sako, į balą puolęs, sausas nekelsi, tad ir jis įklimpo iki kaklo – ėmėsi tirti, kaip interneto platybėse produktu sudominti svetainių lankytojus, susidomėjo besiplečiančiu tinklaraščių ir juose diskutuojančių vartotojų tinklu. Dabar sako, kad pastarasis – vadinamųjų „blogų“ – reiškinys rodo, kaip per pastaruosius 5 metus vartotojai pasikeitė – sparčiai plečiasi interneto bendrijos, kurių susidomėjimas produktu ir diskusijos apie jį – tai vienas pagrindinių produkto reklamos būdų.

Skaityti toliau

Pradėjo nuo Šekspyro
Iš Šiaulių kilęs dr. Algirdas baigęs mokyklą pasirinko fizikos mokslus. Tačiau, kaip sako, ten „realybės buvo per daug“ – Lietuvoje plėtojama eksperimentinė fizika, o jam įdomesni teoriniai mokslai. Todėl magistro studijoms jis pasirinko VU Matematikos ir informatikos fakultetą, vėliau čia apsigynė daktaro disertaciją. Matematikas ir būtų likęs „tiesiog matematiku“, jei ne „užklasinė veikla“ – netikėtai atrastas hobis rašyti knygas.

„Visa tai prasidėjo doktorantūros antrame kurse. Turėjau laisvo laiko. Kita vertus – nuo tos „matiekos“ irgi reikia atsipūsti. Truputį rašydavau ir anksčiau – abstrakčius tekstus, sunku pasakyti, apie ką. Be istorijos, pasakojimo, skyrybos ženklų. Skaitai tokį tekstą – arba jį pajunti, arba atmeti. Paskui pradėjau literatūroje ieškoti įdomių formų“, – kalba dr. Algirdas. „Įdomią formą“ jis atrado ne literatūroje, bet šiuolaikinėje muzikoje – matematiką sudomino atnaujintos dainų versijos (vadinamieji „remiksai“). Jam kilo mintis – kodėl taip negalėtų būti perdaromi literatūros kūriniai. Pasižvalgė internete ir, nieko panašaus tuomet neradęs, ėmėsi darbo – perkurti Šekspyro sonetus.

Pirmoji jo knyga taip ir vadinosi – „Perdaryti Šekspyro sonetai“ (angl. „Shakespeare‘s Sonnets Remixed“). Sonetus pašnekovas „perrašė“ anglų kalba – anot jo, buvo linksma perkurti net ir angliškai kalbantiesiems sunkiai suprantamą senąją Šekspyro kalbą.

„Būtų įdomu imtis lietuvių rašytojų. Bet Lietuvoje literatų bendrija uždara – sunku ten patekti, o nepatekus kūrinių išleisti beveik neįmanoma. Mano tikslas buvo ne tik parašyti knygą, bet ir ją atspausdinti“, – aiškina dr. Javtokas. 

Leisk, ką nori
Lietuvoje savo produktui nematydamas perspektyvų, dr. Algirdas nusitaikė į tarptautinę bendruomenę. Jis ne tik rašė anglų kalba knygas, perkūrė pasaulinės klasikos kūrinius, bet ir pasirašė anglišku pseudonimu – Algirdas Javtokas tapo Naidželu Tomu (Nigel Tomm). Tada pradėjo ieškoti, kas sutiktų išleisti jo knygas.

„Pirmąją knygą siuntinėjau įvairioms užsienio leidykloms – nė viena nesusidomėjo. Teko ieškoti kitaip. Sužinojau, kad svetainė www.amazon.com siūlo paslaugą, vadinamą „leidyba pagal pareikalavimą“ (angl. Publishing On Demand). Tai reiškia, kad reikia pagal nurodytus reikalavimus parengti elektroninį knygos variantą – viršelius, puslapius ir t. t., nusiųsti maketą bendrovei, sumokėti apie 100 USD ir jie knygą išleis, kad ir kas ten būtų parašyta. Žinoma, tekstas negali nusižengti įstatymams – negali kurstyti rasinės ar religinės neapykantos ir pan. Jie išleidžia vieną egzempliorių ir nusiunčia jį autoriui. Kai šis patvirtina leidimu esąs patenkintas, informacija apie knygą pateikiama www.amazon.com.

Jei knygą koks nors pirkėjas užsisako, kitą dieną išleidžiamas naujas jos egzempliorius. Kol užsakymų nėra, ji egzistuoja tik kaip paveikslėlis tarp kitų svetainėje siūlomų prekių“, – aiškina dr. Algirdas. 

Teisėta ar ne
Perdaryti Šekspyro sonetai, „Hamletas“, „Romeo ir Džiuljeta“ arba knyga apie abstrakčiąją algebrą „Beta algebra“ – nors ir sunkiai suprantami, abstraktūs, bet tekstai. Radikalesni dr. Algirdo (Naidželo Tomo) kūriniai – tai 23 „Bla istorijų“ (angl. „The Blah Story“) tomai ir 6 filmai – klasikinių literatūros kūrinių bei Korano adaptacijos. Jų autorius sako, kad svarbu šiuos kūrinius suprasti visiškai tiesiogiai, jokių paslėptų minčių juose nėra. Tarkime, „Bla istorija“ – tai maždaug 800 puslapių, prirašytų žodžių „bla“. Įprasti daiktavardžiai, veiksmažodžiai ar būdvardžiai tarp jų įterpti tik retsykiais. Filmai – Korano, „Hamleto“, „Brolių Karamazovų“, „Karaliaus Edipo“ ir kt. adaptacijos – tėra kaskart vis kita spalva ekrane. Pavyzdžiui, „Hamleto“ adaptacija – tai 63 min. balto ekrano, be jokio garso ir jokių titrų. Tačiau įdomiausia, kad visa tai tiksliai aprašyta pristatant produktą.

Klausiu dr. Algirdo, ar tuos keistus kūrinius kas nors perka.
„Daugiausia perka filmus. Tiesa, kai „Bla istorijų“ buvo tik 10 tomų, kažkas nupirko juos visus – sumokėjo apie 500 USD. Gal kokia biblioteka? Bet „Bla“ knygas ne dėl pardavimo kūriau – svarbiausia, kad jos būtų toje interneto parduotuvėje. O DVD žmonės perka, ir nusipirkę būna labai nepatenkinti – vis dėlto kiekvienas kainuoja apie 20 USD. Bet aš juk neapgaudinėju, – tiesiai šviesiai parašau, kad juose nieko, išskyrus spalvotą ekraną, nėra. Bet gal žmonės tuo nepatiki?“ – svarsto pašnekovas.
Ir dėl filmų, ir dėl knygų leidėjai ilgai diskutavo, nesusitarė – priimti juos į www.amazon.com parduotuvės lentynas ar nepriimti? Anot pašnekovo, iš knygų daugiausia svarstymų susilaukė „Bla istorijos“.

„Už vieną šių knygų tenka pakloti apie 40 USD, o pirkėjai juk tikisi literatūros kūrinio. Dauguma žmonių mąsto stereotipiškai – jei tai knyga, ją būtinai reikia skaityti. Žinoma, pamatę, kad 800 puslapių knygoje skaityti nėra ką, jie pasipiktins“, – sako dr. Algirdas. Jis pasiūlė prie knygų aprašymų svetainėje įkelti ir kelis knygos lapus – kad lankytojai galėtų užmesti akį, kokią katę maiše perka. Dabar iš svetainės nemokamai galima atsisiųsti ir kai kurias „Bla istorijų“ knygas elektroniniu pavidalu.
Pašnekovas pasakoja, kad filmus „apginti“ buvo sunkiau.

„Leidykla buvo beatsisakanti tuos filmus leisti, nes pavadinimai žadėjo adaptacijas, o jų aš neva nepateikiau. Bet kas yra adaptacija? Tai, ką mes įpratę matyti kaip adaptaciją. Bet čia šuo ir pakastas – menas ar ne menas, bet turi nustumti ribas, sukelti ką nors nauja, kad ir pasipiktinimą. Svarbu, kad viskas judėtų. Menas turi kelti emocijas. O adaptacijos – mačiau vieną „Hamleto“ adaptaciją-interpretaciją – beveik monologu visą tekstą suburbėjo. Vadinasi, ši jau tinkama, o mano sukurtas baltas ekranas – ne? Manau, kaip tik mano tinkamesnė: įsijungi „Hamletą“ ir darai ką nori, pavyzdžiui, išsikepi kiaušinienės. Kitokia adaptacija daug labiau nuvargintų“, – šypsosi pašnekovas.

Jis pasakoja, kad įdomiausia ir bene labiausiai apgalvota buvusi Džeromo Selindžerio „Rugiuose prie bedugnės“ adaptacija.

„Ją sugalvojęs žinojau, kad autorius yra gyvas, kad jis yra uždraudęs adaptuoti savo kūrinį. Taigi taip pavadindamas savo filmą tikėjausi, kad jis sulauks susidomėjimo, t. y. daug vartotojų, kurie spustels filmo nuorodą. Juk, kitaip nei „Hamletų“, be manojo filmo, Selindžerio kūrinio adaptacijų daugiau nėra“, – sako pašnekovas. Jis sutinka, kad tai – rizikinga.

„Mano adaptacijoje nėra siužeto ir nė vieno Selindžerio žodžio. Taigi apsiginti galėčiau. Čia toks menas, kad nesupaisysi, kur toji riba tarp legalumo ir nelegalumo. Tai puikiai atsispindėjo diskusijų forumuose – tarp vartotojų vyko karšti ginčai dėl šio filmo. Pagaliau buvo nuspręsta, – legalu ar ne, bet tai – menas“, – kalba dr. Javtokas. Jo įsitikinimu, kad ir kas būtų kalbama apie tuos kūrinius, jų sėkmę parodo diskusijos, nes jos skatina vartotojus spustelėti produkto nuorodas. Sistema taip sukurta – kuo daugiau spustelėjimų, tuo geriau.

Viskas – sistema
Ponas Javtokas sutinka, kad jo kūriniai sulaukia dėmesio, nes vartotojai pavadinimus supranta pagal išankstinį nusistatymą ir stereotipus – pavyzdžiui, nuomonę, kas yra kūrinio adaptacija kine. Šie stereotipai tokie stiprūs, kad net perskaitę kūrinio aprašymą vartotojai mano išvysiantys tai, ką patys nori matyti, o ne tai, ką žada filmo autorius. Tereikia, kad produktas „išlįstų“ tinkamame kontekste, kitaip tariant, paieškos sistemoje būtų susietas su tais objektais, kurių ieškantys vartotojai galėtų susidomėti ir šiuo produktu.

Vadinasi, pasitikslinu, – užtenka pavadinime parašyti Šekspyro vardą ir sulauksi sėkmės – juk jo kūriniai vieni iš populiariausių.

„Šią sistemą tyrinėju ilgai ir, nors stebuklingo rakto dar neatradau, jau žinau tūkstančius būdų, kurie tikrai neveikia. Mums atrodo, kad svarbiausia, jog tavo produkto pavadinimas būtų žinomas. Pats maniau, – jei pavadinsiu Šekspyro vardu, tai gal ne vienas, ieškantis Šekspyro, pamatys ir mano knygą. Tačiau tai – apgaulinga, nes sistema protingesnė. Jei kas nors apsiriks ir spustels nuorodą į šį produktą, o vėliau ras tikrąjį, kurio ieškojo, sistema automatiškai šiuos produktus susies. Kai to populiariojo ieškos kitas, sistema pateiks ir su juo susietą produktą. Bet sąraše produktai išdėstomi pagal perkamumą. Produktas, kurio iki šiol niekas nepirko, krenta į sąrašo dugną be vilties grįžti. Algoritmas svetainėje labai gerai sugalvotas“, – aiškina dr. Algirdas. Jis siūlo naudotis trumpais produktų aprašymais, arba temų laukais (angl. „tags“), ir pasitelkti populiariausias sąvokas, kurias apskaičiuoti nėra sunku.

„Dėstau finansinių modelių kursą – stebime ir analizuojame, kaip svyruoja akcijų kainos. „Google“ paieškos sistema pateikia duomenis, kokie žodžiai vieną ar kitą savaitę yra populiariausi. Pažvelgę, ko žmonės ieško, pamatytume, kad iš sąvokų sudaryta kreivė svyruoja panašiai kaip akcijų. Gali sudėti akcijų portfelius ir nustatyti maksimalų pelną, o peržiūrėjęs žodžius gali daryti tą patį – prognozuoti, koks žodis bus populiarus, apskaičiuoti naudingiausius sąvokų derinius. Kitaip tariant, su žodžiais sukurti statistinį finansų modelį. Bet jei tik produktą susiesi su netinkama asociacija, ji gali pakenkti. Nustatyti visus šiuos dalykus – daug darbo, bet man linksma tai daryti – prognozuoti naudingiausius žodžių santykius ir pan. Manau, kad tai naudinga reklamos įmonėms ar leidykloms, leidžiančioms knygas“, – sako dr. Algirdas.

Vartotojų tinklai
Internete vykstančiose diskusijose, komentaruose, atsiliepimuose dr. Algirdas bando įžvelgti, kaip įvykus tinklaraščių revoliucijai pasikeitė pirkėjų dėmesio užkariavimo būdai.

„Pastarąjį dešimtmetį paplitę tinklaraščiai (vadinamieji „blogai“) ir „Vikipedija“ sukėlė esminį lūžį – sistemoje neliko vienvaldžio vadovo vaidmens. Visi naujieji vartotojai yra redaktoriai. Bet kas „Vikipedijoje“ gali nuspręsti, kad vienas ar kitas įrašas yra netinkamas. Bet kas gali parašyti knygą, ją išleisti ar nupirkti. Todėl reikia ieškoti kitokių nei anksčiau būdų, kaip pasiekti šioje sistemoje dalyvaujančių vartotojų sąmonę. Vienas svarbiausių tikslų – patekti į tinklaraščių lankytojų diskusijas. Toliau informaciją jie skleis patys – komentarais, nuorodomis“, – mano dr. Algirdas. Pasitikslinu, kad kalbame ne apie produkto gyrimą vartotojams, bet apie jų sudominimą pokalbiais apie produktą. Pašnekovas sutinka – telieka juokaujant ir naują apibūdinimą parinkti – „vartotojų tinklai“.

Baigiantis pokalbiui klausiu – kas vis dėlto buvo tos knygos ir filmai? Fikcijos? Menas? Pašnekovas šypsosi: „Menas yra tai, kad jos pateko į „amazonę“. Netikėjau, kad taip atsitiks. Filmai pateko į interneto filmų duomenų bazę (www.imdb.com). Gal tai rodo, kad šie kūriniai nėra tokie radikalūs? O meno juose tikriausiai nebūtų, jei nebūtų sekos, jei tik vieną kokią knygelę būčiau išleidęs“, – mano dr. Algirdas. Ir priduria: „Taigi šiaip čia viskas yra fun.“

Komentarai	Skaityti komentarus (3)

 

Birželį bedarbių ES sumažėjo 32.000

Palyginti nežymiai pasikeitus bedarbių skaičiui ES, bendras statistikų skaičiuojamas nedarbo Sąjungoje lygis birželį stabilizavosi.

Siūlo laisvadienį profilaktiniam sveikatos tikrinimui

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo Seimui įstatymu įtvirtinti pareigą, kad darbdaviai darbuotojams per metus suteiktų laisvą dieną profilaktiniam sveikatos patikrinimui.

Minimalus atlyginimas Lietuvoje – vienas mažiausių ES

Europos Sąjungos (ES) valstybėse minimalus atlyginimas metų pradžioje svyravo nuo 123 iki 1.683 EUR. Mažiausio atlygio gali tikėtis Bulgarijos gyventojas, didžiausio – Liuksemburgo. Lietuvoje minimalus atlyginimas yra vienas mažiausių ES.